25 dalis.

3.6K 163 5
                                    

Lauksiu nuomonių. Nėra nuomonių - nėra dalies.

Perrie pov.

Zayn priėjęs tarė:

-Žinai, aš pagalvojau. Aš tau keliu pavojų, tau pavojinga būti su manimi. Manau mums reikėtų viską baigti,- atsidusęs tarė.
Kai jis tai pasakė, bandžiau suvirškinti žodžius. Aš buvau šokiruota.

-Zayn Malik, net negalvok apie tai. Kai tapau tavo mergina, aš žinojau kur aš veliuosi, tai baik apie tai kalbėti, nes visada būsiu su tavimi. Myliu tave,-paėmiau jį už rankos.
Jau nuo pat pradžių žinojau kur veliuosi, ir dabar jau kelio atgal nebėra. Būsiu su juo iki pat mirties. Nesuprantu, iš kur pas jį tokios mintis.

-O dieve už tai aš tave dievinu ir tuo pačiu myliu,- jis pabučiavo mane.- Pasislink,- tarė tad aš taip ir padariau. Jis nusimovė batus bei švarką ir atsigulė šalia manęs.
-Nuo kada mes perėjome prie žodžio myliu?-sukikenau. Buvo keista girdėti tai iš jo.

-Nuo tada, kai vos tavęs nepraradau,-jis prisiglaudė prie manęs.

-Zayn, aš tavęs niekada nepaliksiu,- pabučiavau į žandą.

-Tikiuosi,- tyliai pasakė, bet aš išgirdau.- Gerai dabar miegot. Tau reikia pailsėti. Labanakt,-pabučiavo į lūpas.

-Gerai, tėti,-sukikenau ir užsimerkiau. Po lėto panirau į sapnus.

~Rytas~

Atsikėliau nuo saulės spindulių. Apčiupinėjusi lovą, neradau Zayn. Kur jis? Man galvojant, jis įėjo pro duris su kavos puodeliu. Pamatęs, kad pabudau, jis nusišypsojo.
-Galvojau, kad išvažiavai,-nusijuokiau ir pasitryniau akis.

-Aš išeisiu iš čia tik su tavimi, brangioji,-jis atsisėdo šalia.
Sėdėjome kelias minutes tyliai kol jis prakalbo.

-Žinai, kai tu buvai pagrobta, tau buvo suleisti narkotikai,- jis greit pasakė.

Aš buvau šoke. Dabar aišku, kodėl man patiko to vaikino prisilietimai.

- Bet dabar jau viskas gerai?- atsargiai paklausiau.

-Taip,- greit pasakė.

Taip besikalbant, atėjo daktaras.

-Kaip panelė Edwards jaučiasi?-daktaras priėjo arčiau manęs ir man reikėjo pasitraukti, nes jis buvo labai arti.

-Gerai. Kada mane išleis?-greit paklausiau ir pažiūrėjau į Zayn. Jam tai pat nepatiko toks jo artumas.

-Dabar, štai čia receptas kokius turite vaistus nusipirkti,-jis padėjo receptą ant stalo ir savo ranka perbraukė per manąją. Man pasidarė šiurpu.

-Ačiū,- greit patraukiau ją. Jam išėjus išgirdau, kaip Zayn suurzgė.

-Kokio velnio jis tave liečia? Dabar tikrai norėčiau išmalti jo snukį, - jis pradėjo vaikščioti palatoje.

-Zayn, nusiramink. Tiesiog paduok mano rūbus ir galėsime iš čia kuo greičiau dingti,-nusišypsojau. Jam padavus aš greit apsirengiau. Aišku, tai neapsiėjo be Zayn lietimų.

Išėjus iš palatos pamačiau daktarą, jis man mirktelėjo. Aš greit nusisukau ir prisiglaudžiau prie Zayn. Tai keista. Gerai, kad Zayn nematė.

Grįžus namo tėvai pradėjo klausinėti kas atsitiko.

-Hey, man viskas gerai, tiesiog aš tokia nerangi ir tiek, jugi žinote mane,-bandžiau kuo tikriau pasakoti.
Ir ačiū dievui jie patikėjo.

-Pagaliau,- dribau į lova, bet iš karto perėjo skausmas per koją.

-Atsargiau tu,- Zayn tai pat atsigulė šalia manęs. Jis buvo pasiėmęs mano kompiuterį. Stebėjau, ką jis čia daro. Jis pajungė filmą. Padėjau galvą ant jo krūtinės. Taip bežiūrint, aš užmigau.

Pajutau, kad kažkas juda. Atsimerkusi pamačiau, kad Zayn išeina.

-Kur tu?- mieguistai tariau.
-Man jau laikas, ryt atvažiuosiu tavęs,- pasilenkęs pabučiavo.

-Palauk, išlydėsiu,- atsistojau ir išėjau paskui jį. Atsisveikinus, grįžau į kambarį.
Staiga gavau žinutę nuo...

Pagaliauu. Sooo aš turiu klausimą. Ar man betęsti istoriją? Minčių nebekyla, tai klausiu jūsų. Lauksiu nuomonių ir vote.

Likimas // Z.MWhere stories live. Discover now