2.1

3.6K 162 5
                                    

Po 3 metų.

Perrie pov.

Jūs galvojat kas atsitiko per tuos metus? Ogi nieko. Aš išvažiavau į koledžą ir dabar kraunuosi daiktus į lagaminus, nes jau jį baigiau! Susiradau vaikiną Ethan ir jau draugaujame dvejus metus.

Su senaisiais draugais bebendrauju tik su Jade ir Liam. Su Jade dažnai susitinkam, o kartais pabūnu su jų sūnumi. Taip, su sūnumi. Jie susilaukė nuostabaus berniuko. Jo vardas Luke. Jam treji.

Apie Zayn, kiek girdėjau tai susirado kažkokią paną ir dabar visur su ja. Kai išvažiavau jis iškarto ją ir susirado. Nerūpėjau jam nei biškio.

Na, dabar man jis neberūpi. Gyvenu dabartimi. Nebežiūriu į praeitį.
Susidėjusi daiktus ,jau norėjau nešti, bet į kambarį įėjo Ethan.

-Duok, panešiu,- jis paėmė daiktus, o aš dėžę. Kai išėjom iš kambario ir nusileidom laiptais mus pasitiko mano tėvai. Su jais apsikabinusi, įsėdau į mašiną. Vėl grįšiu į Bradfordą. Vėl su visais susitiksiu.

Grįžome iš ties vėlai. Buvau labai pavargusi. Išlipę iš mašinos nuėjome į namus. Buvau jų taip pasiilgusi. Atsisukau į Ethaną.

-Liksi?- paklausiau. Iš ties norėjau pabūti viena.

-Ne, važiuosiu. Tau reikia pailsėti. Susitiksime rytoj, meile,- pabučiavo į kaktą ir išėjo. Pagaliau. Nesakau, kad jis užknisa, tiesiog norėjau pabūti viena.

-Mes turime naujus kaimynus,- pasakė mama. Greit atsisukau į ją ir pakėliau antakius.

-Jie Malik,- vien išgirdus pavardę atitirpo kūnas. Nejaugi jis bus mano kaimynas? Po tiek laiko?

-Pasakyk, kad ne apie tą Malik galvoju, - maldavau.

-Atleisk,- ji pažiūrėjo apgailestaujančiu žvilgsniu. Aš tik atsidusau.

-Labanakt,- sumurmėjau. Užlipusi laiptais ir įėjusi į savo kambarį, įjungiau šviesą. Niekas nepasikeitė. Nuėjau į balkoną ir ten atsisėdau. Negaliu patikėti, jis mano kaimynas. Mano kaimynas.

Tas suknistas Likimas. Pažiūrėjau į gretimą namą ir pasigailėjau, kad žiūrėjau. Ten balkone rūkė pats Zayn Malik. Jis mane stebėjo ir šypsojosi. Aš tik pavarčiau akis.

Pro jo balkoną įėjo kažkokia juodaplaukė ir apsikabino per liemenį. Tai matyt čia jo ta pana. Koks apgailėtinas. Matyt kai draugavom visa laiką su ja ir trynėsi. Dviveidis. Greit pakilau iš vietos, nes pradėjo skambėti telefonas. Nubėgau jo pasiimti. Pamačiau, kad skambina Jade.

-Kodėl nesakei, kad mano kaimynas Malik? - suurzgiau.

-Labas ir tau. Nesakiau, nes nenorėjau gadinti nuotaikos.

-Jis dabar balkone ir su juo kažkokia juodaplaukė,- sumurmėjau.

-Ar tu pavydi? - ji nusijuokė.

-Aišku, kad ne. Tai praeitis. Kažko norėjai?- paklausiau.

-Taip. Chebra sužinojo, kad tu grįžai ir jie nori atšvęsti. Todėl rytoj važiuosi linksmintis. Ir jokių ne. Ryt pasiimsiu tave, nes važiuosime į parduotuves. Turi susiruošti iki 14:00, nes Luke vešiu pas tėvus. Tad lauksiu. Ate,- padėjo ragelį. Nespėjau nei pasakyti nieko. Na tiek to. Nuėjau į vonią atsiprausti. Užsitraukiau ten ruletus ir nusiėmusi drabužius, įlipau į vonią. Buvau pasiilgusi to jausmo, praustis vienam. Tie bendrieji dušai taip nervina.

Atsipraususi ir susitvarkiusi, grįžau į kambarį. Priėjusi prie lango, užtraukiau užuolaidas ir pravėriau balkoną, nes buvo šilta. Pasiėmiau kompiuterį ir nuėjau į balkoną. Čia buvo stalas ir krėslas, tai gerai įsitaisiusi, pradėjau naršyti.

Po geros valandos naršymo užlenkiau kompiuterį ir pasilenkiau pasiimti pagalvę, bet išgirdau švilpimą. Greit atsitiesiau ir pažiūrėjau kas švilpė. Kas gi daugiau jei ne Malik. Aš tik parodžiau faką ir nuėjau į vidų. 

Mes vėl grįžtam į seną gyvenimą. Aš vėl jo nekenčiu, bet dabar viskas kitaip. Tarp mūsų buvo istorija, kurios niekas neištrins. Atsigulusi į lovą iškart užmigau.

Mane pažadino...

Idk kodėl aš tokią nesąmonę parašiau.

Štai ir antras sezonas. Tikiuosi patiks, nes nėra minčiu.

Sori už klaidas.

Lauksiu nuomoniu ir vote.

Likimas // Z.MWhere stories live. Discover now