Likimas // Z.M

14 dalis.

Perrie pov.

Po pamokų lėtai ėjau namo. Dar nesinorėjo ten. Zayn po to įvykio nebemačiau. Jis nebeatėjo į kitas pamokas. Pasiekusi savo namus, atrakinau duris ir nusimovusi batus, patraukiau į kambarį. Namai tylūs. Matyt tėvai darbe. Vos atidariusi duris pamačiau ant lovos gulintį raštelį.

Paėmiau jį į rankas ir pradėjau skaityti ,,Tu nuo manęs nepabėgsi katinėli. -Z'' Jis tikriausiai juokauja. Kaip jis čia iš vis pateko?

Tada pamačiau pravirą balkoną. Tas šūdžius įlipo pro langą.  Priėjau  prie balkono ir jį uždariau. Jau ruošiausi  eiti prie spintos, kai pamačiau pravirą apatinių stalčių. Jis lindo į mano apatinių stalčių? Kokio velnio? Pradėjau žiūrėti juos visus ir vienų trūko. Mano raudonų nėrinių . Jie buvo patys mano mėgstamiausi ir ką tik jų netekau...
-----
Buvo jau aštuonios vakaro. Tėvai  buvo grįžę. Jie tokie malonūs kaip niekad. Kažin kiek laiko tai truks.

Viską atlikusi vonioje jau ėjau į lovą miegoti, bet gavau žinutę nuo nepažįstamo numerio. Jis rašė ,,labanakt -Louis''. Iš kur jis gavo mano numerį? Ai, nesvarbu. Nieko neatrašysiu jam. Su tomis mintimis ir užmigau.

Atsikėlusi iš karto nuėjau į vonią. Viską atlikusi ir apsirengusi nusileidau į apačią. Pamotė gamino valgyt, o tėvas skaitė  laikraštį. Mane pamatę jie nusišypsojo.

-Sėsk valgyt,- pasakė pamotė. Aš tik palinksėjau galva, atsisėdau ir pradėjau valgyt. Pavalgiusi padėkojau jiems ir nuėjusi prie durų apsiaviau batus, pasiėmiau kuprinę ir išėjau į mokyklą.

Vos įžengus į mokykla, visi sužiuro į mane. Nieko nesupratau, neišgirdau nei vieno blogo žodžio. Keista. Vos man priėjus prie spintelės ir ją atrakinus pajutau šiltas rankas ant liemens.

Greit atsisukau ir pamačiau Zayn prie savęs. Norėjau patraukti jo rankas, bet jis dar labiau mane prisispaudė prie savęs.

-Ką tu čia darai?- Paklausiau jo.

-Laikau tave, nematai?-jis jau lankėsi prie manęs, bet sutrukdė balsas už jo.

-Sveiki! Ką čia darot?- Tai buvo Louis. Zayn atsitraukė, bet iš jo veido išraiškos galėjai suprasti, kad jis piktas.

-Nematai?-Zayn greit paklausė.

-Matau, bet ji manau nenori būti su tavimi,-Louis tarė ir nusišypsojęs norėjo prieiti prie manęs, bet Zayn jam neleido.

-Ne tavo reikalas Louis. Rūpinkis savo problemomis, - Zayn atšovė. Čia  geruoju nesibaigs. Apsižvalgius pamačiau, kad visa mokykla žiūri į mus. Pro juos prasibrovė Alex ir atėjusi prie Zayn apsikabino per kaklą, bet jis ją atstūmė.

-Ką čia darai?-Jis tarė piktai.

-Apsikabinu savo vaikiną, - ji jau norėjo jį pabučiuoti, bet jis ją atstūmė. Manyje buvo keistas jausmas. Aš pavydžiu. Velnias.

Zayn griebė mano rankas ir išsivedė iš mokyklos. Priėjom prie jo motociklo, jis pasisodino ir pradėjo važiuoti kažkur.

Kai atvažiavome pamačiau, kad esame....

Ačiū, kad skaitėte lauksiu jūsų nuomonių ir vote. :))