18 dalis.

4.1K 187 7
                                    

Perrie pov.

Įėjus į mokyklą, man už rankos pačiupo Zayn. Jis prirėmė mane prie sienos. Aš pasimetusi pažiūrėjau į jį.

-Manai nepastebėjau, kad geriau bendrauji su Louis? Perrie, nebandyk mano kantrybės. Šiandien šeštą prie tavo namų. Jei neateisi, tai žinok ateisiu pats ir išsitempsiu,- jis grubiai pabučiavo ir nuėjo.

Aš net nesureagavau kas čia įvyko. Kur aš patekau? Noriu jam atsispirti, bet jis tuo metu mane ir traukia. Nejaugi man patinka Zayn? Ne ne.

Nuskambėjus skambučiui nuėjau į fizikos kabinetą. Atsisėdau į savo vietą. Vidury pamokos pajaučiau, kad kažkas parlekia į galvą.

Pamačiau, kad ant suolo nukrito popieriaus gniūžtė. Ją išlanksčiau ir nustebau: ,,iš nugaros atrodai labai seksuali-Z" Zayn. Tas šiknius. Atsisukau į jį, o jis tik mirktelėjo. Jis toks nepakenčiamas. Tos jo nuotaikų kaitos. Dar prisimenu jo patyčias.

*Prisiminimų pradžia*

Ėjau mokyklos koridoriumi, kol į kažką atsitrenkiau. Pakėliau akis. Pamačiau, kad ten Zayn.
-Žiūrėk kur eini, nevykėle,- jis sušuko ir patempė už kasos.
Aš tik palinkčiojau galva ir greit nubėgau į tualetą. Ten verkiau kiek galėdama. Iš manęs tyčiojasi, kad esu negraži, bet juk mes visi esame savaip gražūs.

*Prisiminimų pabaiga*

Mums tada buvo tik devyneri metai, o jis jau tyčiojosi iš manęs.

Taip ir praėjo pamokos. Parėjusi namo, nubėgau į savo kambarį. Norėjau į karštą vonią.

Prisileidusi ją atsiguliau ir galvojau kur mes eisime su Zayn. Šiandien penktadienis, todėl namų darbų nedarysiu.

Pagulėjusi vonioje pradėjau ruoštis. Apsirengusi ir išsidžiovinusi galvą pažiūrėjau į laikrodį. Jis rodė 17:58. Jis gali būti čia bet kada.

Nusileidau į apačią, apsimoviau batus ir parašiau raštelį, kad išeinu. Atidariusi duris pamačiau Zayn atsirėmusi į mašiną.

Pamatęs mane, jis priėjo ir
pabučiavo. Buvau nustebusi, bet atsakiau į bučinį. Jis atidarė dureles, įsėdusi padėkojau jam. Apėjęs mašiną jis taip pat įsėdo.
Jis pajungė radiją ir mes pradėjome po lėto važiuoti. Iš smalsumo paklausiau.

- Kur važiuosime?- atsisukau į jį.

- Pamatysi,- jis trumpam sustojo prie stotelės ir paėmęs raištį, užrišo akis.

-Ką tu darai? - jau norėjau jį nusiimti, bet Zayn mane sustabdė.

-Tai staigmena,- jis nusijuokė ir mes pajudėjome.

Važiavome apie valandą.

-Atvažiavome,- prasitarė ir kiek girdėjau išlipo iš mašinos.

- Pagaliau,- suburbėjau. Man nuo sėdėjimo paskaudo užpakalį, net nebejaučiu kojų. Jis atidarė dureles ir padėjo išlipti. Ėjome susikabinę už rankų ir laikė mane, kad nepargriūčiau. Galiausiai sustojome.

Jis po lėto atrišo raištį ir aš pamačiau...

Pagaliau parašiau. Soo man reikia jūsų nuomonių ar berašyt istoriją. Minčių nebėra iš viso. Lauksiu jūsų nuomonių ir vote.

Likimas // Z.MWhere stories live. Discover now