Likimas // Z.M

3.18

Perrie pov.

-Gerai, man pavyko susitarti su Tomu,- pasakė Jesy. Aš pažiūrėjau į ją.

-Taigi, kada galėsime ten nueiti?

-Nors ir dabar,- ji pasakė ir greit pašokusi nuo sofos, nuėjau į koridorių.

-Tada nieko nelaukiame ir važiuojame.

------
-Taip ir žinojau, kad ta kalė meluoja,- nusijuokiau.

-Zayn negalėtų būti tau neištikimas,- pasakė Jesy. Pažiūrėjau į ja ir linktelėjau galva. Nejaugi viskas taisosi ir ateina išsvajotas laimingas gyvenimas?

-Ar galėtum šitą vaizdo medžiagą įrašyti? Kad parodyčiau tai mergužėlei, kad ne su ta prasidėjo,- atsisukau į vaikiną. Jis palinksėjo.

------
-Taip ir žinojau, kad aš ne tėvas,- laimingas pasakė Zayn. Aš pažiūrėjau į jį ir palinkusi, lėtai pabučiavau.

-Dabar mes galėsime teisme įrodyti, kad vaikas ne tavo,- nusišypsojau. Jis palinksėjo

Po 3 mėnesių.
-Zayn,- sušukau ir girdėjau, kad jis nulipa laiptais.

-Taip brangioji,- priėjęs prie manęs, paglostė mano pilvą. Po viso teismo, po visko, pas mus atėjo laimė, kurios dabar laukiuosi 4 mėnesius.

-Prašau užrišk batus,- mielai pasakiau. Jis tik nusijuokė ir pasilenkęs ėmėsi darbo.

-Kur važiuosi?

-Pas daktarus.

-Ir manai vieną paleisiu?- jis rimtai pasakė ir čiupęs mašinos raktelius, atidarė man duris. Aš pavarčiau akis.

-Ir beje, reikės nuvažiuoti pažiūrėti suknelės, o tau kostiumo. Vestuvės jau kitą mėnesį,- taip pagaliau aš ištekėsiu už mylimo vyro. Juodaplaukis pasipiršo man iškarto kitą dieną, kai pasakiau, kad esu nėščia.

-Laukiu tos akimirkos kai tapsi Malik.

-Aš tai pat,- jis paėmęs mano ranką pabučiavo. Aš tik nusišypsojau.