My Fake BoyFriend (BAIGTA)

30. Dalis

Mano krūtinė sunkiai kilnojosi, o lūpos drebėjo. Vaikino ranka mikliai apsivijo mano liemenį ir grubiai suspaudė riešą. Aiktelėjau nuo skausmo ir išsigandusi spoksojau į Semą kuris suraukęs antakius šypsojosi.

- Nejaugi tikėjaisi išsisukti? - Paklausė jis ir suspaudė mano riešą taip stipriai, jog net keliai sulinko. - Maja, su manimi nebandyk žaisti.

Tikriausiai suvokęs, kad aš nesipriešinsiu, paleido mane, bet tik akimirkai. O tuomet suėmęs už mano palaidinės ją įplėšė iki krūtinės. Išsigandusi žengiau kelis netvirtus žingsnius taip paleisdama savo rankinę ant žemės. Dabar man neberūpėjo nei mano daiktai, nei tai, kad lauke šalta. Pasileidau bėgti, bet sugebėjau nubėgti viso labo tik kelis metrus, o tuomet buvau ir vėl prispausta prie vaikino kūno. Tikriausiai buvo kvaila manyti, kad jis supras, kad tarp mūsų nieko nebuvo. O aš dar maniau, kad jis mielas vaikinas. Po galais, o dabar galėjau galvoti tik apie blogiausia scenariju.

- Paleisk ja, - tas balsas, išgirdusi jį pajutau besikaupiančias ašaras, o Semas akimirkai įsistebeilijo kažkur už manęs. - Antra kartą nekartosiu, o trenksiu tau į veidą, Semai.

- Tajau, matai aš irgi galiu gauti tai kas priklauso tau, - nusijuokė jis.

- Man tikriausiai reikia paprašyti tėvo, kad nuvažiuotų į tą landynę ir padarytų krata ar ne?

Vaikinas dvejodamas pažvelgė į mane ir sukandęs dantis stumptelėjo. Neišlaikiusi pusiausvyros nukritau ant asfalto ir skaudžiai įsirėmusi delnais juos nubrozdinau. Nežinau ar Semas iš tiesų išsigando Tajaus, o gal būt bijojo, kad bus užkluptas suaugusio, bet džiaugiausi kai jis išsineždino. Bet tikrai nesijaučiau saugiai. Jis ras būdą kaip prie manęs prieiti.

Užsidengiau delnais veidą, bet neverkiau. Gal būt iš baimės, o gal tiesiog nenorėjau pasirodyti dar didesnė nevykėlė kuri prisidaro bėdų, tačiau Tajus mane mikliai pakėlė ant kojų ir man teko pažvelgti į jį. Net nenorėjau žinoti, kaip siaubingai atrodau. Plaukai vis krito ant mano veido ir lipo prie lūpų. Palaidinė ties krūtine buvo suplėšyta, Lili tai tikrai nepatiks.

- Ar jis tave palietė? - Paklausė po ilgos pauzės.

Papurčiau galva nesugebėdama prabilti, tikriausiai bijojau apsiverkti kaip maža mergaitė. Kodėl bijojau verkti prie Tajaus? Jaučiausi lyg nebūčiau nusipelnusi jo šilto ir užjaučiamo žvilgsnio. Norėjau susigūžti, kad jam nereikėtų į mane žiūrėti, bet tuomet pajutau kaip Tajus uždeda savo striukę ant mano pečių. Nedrąsiai pakėliau akis, nors visa širdimi troškau to nedaryti. Kodėl jis čia? Iš kur sužinojo? Mano galvoje sukosi daugybę minčių tik nebuvau tikra ar bent viena gali būti teisinga.

Tajus švelniai apglėbė mano pečius ir pradėjo vesti iki automobilio. Net nepastebėjau kada jis pakėlė nuo žemės mano rankinę. Tik kai jis padėjo į galą atkreipiau dėmesį. Užmerkiau akis kai pajudėjome iš stovėjimo aišktelės. Nenorėjau kalbėtis nes bijojau, kad nesugebėsiu susitvardyti ir pravirksiu. O tai buvo tikėtina, nes manyje kunkuliavo visi jausmai ir graužė ne tik akis, bet ir gerklę.

Tylą nutraukė Tajus atidarydamas automobilio dureles ir aš krūptelėjusi pakėliau galvą. Buvau tikrai namų stovėjimo aikštelėje. Tačiau nieko nesakiau ir pastvėrusi savo rankinę taip pat išlipau ir patraukiau su juo į liftą. Kažkodėl dabar prisiminiau pirmą mano apsilankyma kai jis tyčia ant lifto buvo uždėjęs užraša, kad liftas neveikia. Tikriausiai būčiau pradėjusi juoktis, bet tik stipriau sukandau dantis.

- Kaip tavo ranka? - Pasiteiravo jis atrakindamas duris ir praleisdamas mane pirmą.

Pažvelgiau į savo riešą ir stipriau įsikandau į lūpą. Aš visada turėdavau problemų su savo kūnų. Užtekdavo kur nors truputį įsitrenkti ir ten jau atsirasdavo violetinė mėlynė. Todėl dabar aiškiai galėjau matyti spaudimo žymes ant savo riešo ir tai neatrodė gražu. Buvau tikra, jeigu pamatys tėvai, ištardys geriau nei detektyvai kurie tardo nusikaltėlius.