4. Dalis

302 24 4
                                    

Per šią savaitę atsikračiau dar trimis vaikinais. Ir visi lyg vieno buvo pasibaisėję ir daugiau nė nenorėjo manęs matyti. Vyliausi jog kita savaitė nebus tokia įtempta ir pagaliau mamai nusibos mane piršti su tėvo draugų sūnumis kurie už mane mažiausiai trimis metais vyresni.

Gulėjau lovoje ir mėgavausi savaitgaliu. Galėjau pamiegoti iki devynių, o tuomet pradėti savo rytą. Šiandien nusimatė vakare susitikimas su draugais ir aš džiaugiausi galimu prasiblaškymu. Man to reikėjo, tačiau visus mano norus akimirksniu sugriovė įsiveržusi mama.

- Lile, kodėl tu dar lovoje? – mama nė nesivargino belstis. Ji visada kartodavo jog tai jos namai ir jai nereikia būti politiškai su savo dukra. Žinoma jeigu čia gyventų Markas viskas būtų kitaip. Jis tobulas sūnus, tik jam nuskilo jog jis gyvena Australijoje, kuo toliau nuo šios trenktos šeimynėlės. – Lile, kiek galima, atnešė pusryčius, turime pakalbėti apie vaikinus su kuriais buvai susitikusi.

- Rimtai, puse aštuonių? – supykusi nutrenkiau telefoną ant spintelės ir užsidėjau pagalvę ant galvos. – Dink iš mano kambario.

- Lilijana, turime pakalbėti apie šį vakarą, tavo tėvui tai svarbus renginys ir...

- Ką? – nusimečiau pagalvę ir akimirksniu atsisėdau. – Sakei, jog savaitgalį nereikės su niekuo susitikti, - pasipiktinau aš ir nuvėriau visada gerai atrodančią mama.

- Neatsikalbinėk, suknelė atveš per pietus, ir aš tikiuosi ateisi su vaikinu, kitaip aš tau dar šį vakarį jį surasiu.

Stipriai įsikandau į lūpą ir pajutau kaip kraujas pradeda kunkuliuoti mano venose. Jeigu nueisiu į tą renginį be vaikino, mama jį man akimirksniu pripirš ir aš niekaip jo neatsikratysiu pati neatstumdama.

Sukišau pirštus į savo plaukus ir nuleidusi galvą giliai įkvėpiau. Ir ką man dabar daryti? Visa savaite stengiausi atsikratyti tų vaikinų, o dabar vis tiek būsiu priversta su vienu praleisti laiką ir tikriausiai ilgam. Aš to nenorėjau ir mama niekaip to nesuprato. Jai nereikėjo, kad būčiau protinga, jai reikėjo tik vaikino kuris galėtų išlaikyti mane taip pat kaip ją išlaiko tėvas.

Pastvėriau telefoną ir pabandžiau paskambinti Mantui, bet po trijų skambučių galiausiai suvokiau, jog nieko nebus.

Neturėjau kada palysti po dušu. Pastvėriau pirmus pasitaikiusius džinsinius šortus ir marškinėlius be rankovių. Susikėliau plaukus į kuodą, nes po nakties jie atrodė siaubingai ir užsidėjusi nuo saulės akinius patraukiau iš kambario.

Man pasirodžius mama dar bandė mane šaukti, bet aš išbėgau pro duris ir įsėdusi į automobilį išvažiavau iš kiemo. Širdis taip stipriai daužėsi krūtinėje jog vos neįvažiavau į kita mašina.

Dabar man iš ties reikėjo stipraus puodelio kavos. Niekaip negalėjau suprasti kodėl mama amžinai kišasi į mano gyvenimą. Kodėl ji negali palikti manęs ramybėje ir leisti pačiai išsirinkti su kuo būti. Nebuvau kokia asmeninė jos lėlė su kurią ji galėtų žaisti namus.

Pajutusi ašaras, greitai sumirksėjau ir vėl stipriai įsikandau į lūpą. Pajutusi metalo skonį burnoje sustojau ir pažvelgiau į veidrodėlį. Giliai įkvėpiau ir išlipusi iš mašinos patraukiau į daugiabutį. Dabar man galėjo padėti tik Tajus. Nepažinojau nė vieno vaikino kuris vakarui apsimestų mano vaikinu, o jis turėjo mokykloje nemažai draugų.
Nuspaudžiau durų skambutį, po kelių sekundžių vėl, vėl ir vėl kol pagaliau išgirdau rakinamų durų garsą.

- Po galais Maja ar nesiliausi? – sušnypštė vaikinas atidarydamas duris. – Lili?

Pastūmiau vaikiną į šalį ir užėjau į vidų. Nusiėmiau akinius ir apsidairiau jo svetainėje. Tajus vilkėjo marškinėlius ir dar neužsegtus džinsus. Nujaučiau jis tik ką pakilo iš lovos.

- Lili, ką čia darai?

- Man reikia kavos, geriausia juodos. – Išrėžiau ir Tajus užtrenkęs duris nuėjo į virtuvę, o aš iš paskos.

- O aš dar maniau, kad Majai varžtelių trūksta.

- Nedramatizuok, mano situacija prasta. Tu su Maja apsimetėte pora ir niekas net nepagalvojo jog apsimetinėjate, man reikia to paties.

- Nesuprantu kuo čia dėtas aš? – jis pastatė puodelį ir aš vos nesusilydžiau. Pagaliau kava, jeigu kas nors bandytų ją dabar iš manęs atimti tikriausiai nužudyčiau.

- Tu vaikinas, pažysti vaikinus, o man reikia vaikino, geriausia vienam vakarui. Kuo ten vardu Majos brolis?

- Domas.

- Nuostabu, paskambink jam ir paprašyk, kad atvažiuotų.

- Jis turi merginą, - susiraukė Tajus atsisėsdamas priešais mane.

- Juk aš neketinu su juo bučiuotis ar dar ką nors. Jis gyvena Vilach, tai dar geriau, kartą į mėnesį pasirodys su manimi priešais tėvus ir viskas bus gerai. Kad tik jie atstotų su tais piršimais.

Tajus papurtė galvą, bet galiausiai sutiko paskambinti Majos broliui. Kol jis buvo išėjęs iš virtuvės pakalbėti, aš atvėriau šaldytuvą ir ištraukusi produktus pradėjau gaminti. Man reikėjo pusryčių ir jų tikrai neketinau praleisti, vis tiek vargu ar greitai parsirasiu namo.
Kai vaikinas pagaliau grįžo aš kaip tik pastačiau dvi lėkštes su kiaušinienę bei šoninę. Papjausčiusi pomidorų pastūmiau jam lėkštę ir pati susirangiusi ant kėdės pradėjau valgyti. Tajus kilstelėjo antakius, tačiau visgi paėmė šakutę ir įsidėjau kąsnį į burną.

- Tai? -  įsistebeilijau į jo žalias akis ir laukiau ką jis pasakys.

- Klausi kaip pusryčiai?

- Aš žinau, kad jie skanūs ir be tavo pagyrimo, kalbėjau apie Domą.

- Jis negali šiandien atvažiuoti.

- Nuostabu, - visas apetitas akimirksniu išgaravo. – Nieko nebus, neišvengsiu motinos piršimo su kokiu nors pusgalviu.

- Jeigu nori galiu aš.

- Juokauji? – kilstelėjau antakius, bet jis kalbėjo visiškai rimtai.

- Ji dažnai mus matydavo kartu.

Taip jis buvo teisus. Motina mus matė ne vieną kartą, nes Tajus buvo tada kai niekas kitas nebuvo, tačiau ji nebuvo kvaila. Ji taip pat žinojo, kad Tajus draugauja su Maja. O aš nenorėjau padaryti visko dar labiau komplikuoto. 

- Mama žino, kad tu su Maja, - atsidusau ir atsigėriau jau šaltos kavos. Ji buvo karti, be cukraus, bet šią akimirką man būtent to ir reikėjo.

- Iš mano bendraklasių nieko gero nėra. Markas turi merginą, - užlenkė pirštą jis. – Mario susitikinėja su Lize iš tavo klasės. Karlas, jis siaubingas, geriau nė nepradėti su juo. O visi kiti vargu ar bent turėjo kokių nors santykių.

- Nieko nebus, - atsidusau ir prisitraukiau kelius. – Turėsiu šiandien vakare eiti į tą jų renginį ir mama man pripirš vaikiną.

- O kaip Mantas?

- Jis mane ignoruoja, gal taip ir geriau, juk mūsų santykiai su juo irgi buvo melas. Mano tėvai mokėjo jo, kad jis su manimi draugautų. Aš apgailėtina.

- Visai ne, - jis palietė mano petį ir aš vos matomai šyptelėjau. – Aš dar paklausinėsiu, gal kas iš pažystamų galės pavaidinti tavo netikrą vaikiną.

- Ačiū, - atsistojusi pastvėriau savo akinius ir nuėjau prie durų. Kaip tik tą akimirką pasigirdo durų skambutis ir aš jas atvėriau. – Labas rytas saulele, - nusišypsojau draugei kuri kilstelėjusi antakius iš karto nuvėrė mudu su Tajumi.

Ji norėjo kažką pasakyti, bet vaikinas įsitempė ją į vidų, o aš patraukiau prie laiptų. Nujaučiau jog galėsiu praleisti sportą, nes telefone jau buvo praleisti penki skambučiai nuo mamos. Toliau ją ignoruodama nuvažiavau į parką ir pradėjau vaikščioti tarsi ten sutikčiau savo svajonių vyrą. Deja, vaikinai šiaip ant kelio nesimėto, bet pabandyti juk vertėjo. Aš žinojau, kad šį kartą niekaip neišsisuksiu ir jau šį vakarą turėsiu naują vaikiną kuris įtiks mano mamai.


My Fake BoyFriend (BAIGTA)Where stories live. Discover now