25. Dalis

196 23 2
                                    

Kai prabudau akimirką nesuvokiau kur esanti. Galva tvinksėjo nuo skausmo ir man pasidarė bloga. Pabandžiau atsisėsti ir pajutau skausmą kaklo vietoje. Regis būsiu jį nugulėjusi. Pasitrynusi kaklą akimirką sulaikiau kvėpavimą. Aš buvau tikrai ne savo kambaryje.
Panika mane apėmė greičiau nei spėjau susivokti. Aiškiai prisiminiau pasimatymą ir storžievį vaikiną kuris man tikrai nepadarė jokio įspūdžio. Pirštai pradėjo drebėti ir aš jau norėjau išlipti iš lovos, bet suvokiau esanti visiškai nuoga. Kas per velnias?
Sumirksėjau kelis kartus ir ištiesusi ranką užčiuopiau šviestuvą. Įjungusi jį iš karto lengviau atsidusau. Buvau Niko bute, žinoma juk jis mane čia atsivežė. Tačiau tai nepaaiškina kodėl aš nuoga.
Tvirčiau prispaudžiau prie krūtinės antklodę ir pažvelgiau į duris. Nežinojau kiek dabar valandų, tačiau per uždengtas žaliuzes jau skverbėsi saulės spinduliai.
- Nikai, - šūktelėjau vaikiną, bet nieko. – Nikai!
Po kelių ilgų sekundžių atsidarė kambario durys ir įėjo vaikinas. Akimirką jo veide atsispindėjo nerimas, tačiau galiausiai jis atsiduso ir susidėjęs rankas ant krūtinės atsirėmė į priešais stovinčią komodą.
- Jau pabudai, kaip jautiesi?
- Kodėl aš nuoga? – iš karto paklausiau ir vaikino antakiai pakilo į viršų.
- Todėl jog nesugebėjai apsirengti marškinių kuriuos tau palikau ir užmigai su rankšluosčiu.
Prikandusi lūpą apsidairiau ir išvydau šalimais gulintį juodą rankšluostį. Taip dabar jau galėjau prisiminti. Kai nusimaudžiau jaučiausi tokia pavargusi jog net neturėjau jėgų kažko daryti. Negana to pradėjau karščiuoti todėl kai... pala ar aš pabučiavau Niką ir jis manęs neatstūmė ar tai tebuvo sapnas?
Sumirksėjusi pakėliau akis į vaikiną kuris nenuleido nuo manęs savo žvilgsnio. Jis manęs neatstūmė, kodėl? Ar tai reiškia jog jis man kažką jaučia ar neatstūmė tik todėl jog jaučiausi blogai?
- Žinau, kad tai ne mano reikalas, bet ieškodamas tavo rankinėje telefono radau pinigus. Iš kur pas tave tokia suma, Lili?
- Apvogiau banką, - gūžtelėjau pečiais, bet vaikinas ir toliau į mane spoksojo. – Juokauju gi, tai visos santaupos kurias pavyko susitaupyti per daugybe metų.
- Kodėl neatsidarai sąskaitos?
- Todėl jog mano tėvai sužinoję jog turiu tiek pinigų viską konfiskuotų. Viskas ko jie nori, jog būčiau paklusni lelytė kurią jie galėtų ištekinti už turtingo savo draugų sūnaus. Neketinu grįžti namo, - apsilaižiau sudžiūvusias lūpas ir nuleidau akis. – Ketinau susirasti butą.
- Gali likti pas mane, - po ilgos tylos pasakė jis ir aš iš to netikėtumo net išplėčiau akis.
- Tau nebūtina to daryti.
- Manęs ir taip dažnai čia nebūna, turėsi savo kambarį ir tau nereikės leisti pinigų. Ir jeigu nori galiu nauja sąskaita atsidaryti savo vardu. Turėsi visus duomenis ir bus kur kas saugiau nei laikyti tokia sumą šalia savęs.
Net nežinojau ką pasakyti. Pajutau kaip akyse kaupiasi ašaros ir jeigu nebūčiau visiškai nuoga dabar pat būčiau jį apkabinusi.
Nikas išėjo į virtuvę padaryti pusryčių, o aš tuo tarpu ketinau nors truputį susitvarkyti jog atrodyčiau padoriai. Užsivilkau vaikino marškiniais ir juodais apatiniais. Palikau juos kai paskutinį kartą Maja buvo atvežusi mano daiktus, o aš buvau prisigėrusi nenorėdama susitikti su Niko seneliu.
Susirišau plaukus į viršų, nes kai jie išdžiūdavo savaimę atrodydavo klaikiai. Kadangi neturėjau kosmetikos tiesiog nusiprausiau veidą ir išėjau iš vonios.
Niką radau virtuvėje prie stalo. Jis kaip tik padarė kavos ir aš su džiaugsmu atsisėdau ant kėdės. Pastatęs puodelį jis uždėjo ranką ant mano kaktos ir ištiesė man termometrą.
- Tavo kakta vis dar šilta, - ištarė jis ir aš suspaudžiau lūpas.
- Bet jaučiuosi kur kas geriau.
- Dėl viso ko pasitikrink.
Linktelėjau ir nieko nelaukusi pasitikrinau temperatūrą. Nikas buvo teisus, vis dar karščiavau, bet jaučiausi kur kas geriau nei vakar.
Kol gėriau kavą vaikinas trumpam išėjo į vonią. Tą akimirką pasigirdo durų skambutis ir aš visiškai nepagalvojusi nuėjau jų atidaryti. Tikėjausi jog tai bus pusbrolis ar vienas iš mano draugų, bet tikrai nesitikėjau pamatyti Dajanos.
Net išsižiojau iš nuostabos. Moteris atsargiai mane nuvėrė ir aš pasitraukiau į šoną. Net nereikėjo sakyti ką ji pagalvojo.
- Nikai?! – šūktelėjo ji ir aš pasijutau tikrai nejaukiai. – Ką visa tai reiškia? To iš tavęs visiškai nesitikėjau, - pradėjo plūsti ji vaikiną.
- Palauk, viskas ne taip kaip tau atrodo, - bandė teisintis jis, bet Dajana atrodė įsiutusi.
- Jai septyniolika, Nikai! Ar jau visai nebenulaikai savo draugo kelnėse?
- Mudu nemiegojom, - įsikišau ir moteris iš karto atsisuko į mane. – Ilga istorija, manau norėsite išgerti kavos.
Galiausiai Dajana nusileido ir sutiko su manimi eiti į virtuvę. Dar spėjau prigriebti antklodę jog nesijausčiau taip nejaukiai. Smulkiai papasakojai jai kas nutiko ir ką padarė mano tėvai. Neturėjau kito pasirinkimo tik likti pas Niką. Aš net neturėjau drabužių, o tos suknelės nė akyse nenorėjau matyti.
Kai baigiau kalbėti Niko mama liko pasibaisėjusi. Ji niekaip negalėjo suprasti kaip mano tėvai galėjo taip pasielgti. Norėjau tokios nuostabios mamos kaip ji. Net nebūdama jos dukra ji elgėsi su manimi lyg tokia būčiau ir ji manęs net nepažinojo.
Dajana netrukus išėjo palikdama mane su Niku vieną. Bet užtikrino jog ilgai neužtruks. Ji norėjo man nupirkti kelis drabužius jog turėčiau kuo apsirengti, o tuomet pasiūlė kartu su manimi grįžti namo ir padėti man susirinkti būtiniausius daiktus. Džiaugiausi jog ji ketino vykti kartu, nes vargu ar viena būčiau išdrįsusi.
- Ar gali pažadėti, kad neatleisi mano tėčio? – paklausiau ir Nikas akimirką pažvelgęs į mane giliai įkvėpė.
- Po to ką jie tau padarė, vis dar juos gini?
- Ne, - papurčiau galvą ir atsargiai ištiesiau savo pirštus. Jau maniau jis atitrauks savo ranką, bet to nepadarė. – Tėčiui darbas yra viskas, o didelę įtaka daro mama. Neatleisk jo iš darbo, prašau.
- Gerai, - atsiduso jis ir jo delnas atsidūrė ant mano rankos. – Bet tik todėl jog tu prašei to.
Linktelėjau ir kurį laiką mudu spoksojome vienas į kitą. Taip norėjau pakartoti bučinį, bet bijojau jog šį kartą jis tikrai mane atstums, o bandyti laimės tikrai nenorėjau.
Kai pasirodė Dajana su naujais pirkiniais, aš iš karto persirengiau ir susitvarkiau savo plaukus. Maniau vyksime tik mudvi, bet Nikas užsispyrė važiuoti kartu. Aš ir pati jaučiausi drąsiau jeigu tektų susitikti su mama.
Kol važiavome Nikas kalbėjosi su mama. Ji taip pat pritarė jog turėčiau likti gyventi pas Niką, nes jis savo bute dažniausiai būna tik savaitgaliais ir kelias dienas kai reikia būti Klagenfurte.
Jaučiausi tarsi juos išnaudočiau, bet vos tik tai pasakius Dajana atrėžė jog kalbu kvailystes. Regis aš jai tikrai patikau.
Vos tik automobilis sustojo prie vartų, drebančiomis rankomis jas atidariau ir įėjau į kiemą. Tėčio ir mamos automobiliai stovėjo šalimais todėl aišku jog jie buvo namuose ir laukė manęs.
Giliai įkvėpusi atrakinau duris ir mane iš karto pasitiko piktas mamos žvilgsnis. Gerai jog už manęs buvo Nikas su Dajana, nes kitaip jau būčiau susigūžusi.
- Kur po velnių tu šlaisteisi visa naktį? – suriko ji ir Nikas apkabino mane per liemenį.
- Buvo su manimi.
- Aš žinau tiesą, jums nebereikia apsimetinėti, man labai gėda jog mano dukra taip pasielgė.
- Nevarkit, - pro mus įėjo Dajana ir mama suspaudė lūpas. – Lilijana nuo šiol gyvens kartu su Niku, mes atvažiavome paimti jos daiktų.
- Kaip suprasti? – mama pradėjo mikčioti ir šalia jos išdygo tėtis. – Juk ji melavo ar ne? Mums nereikia problemų, ji nedėkinga mergiotė kuri...
- Užteks, - nutraukė ją Nikas. – Su ja elgiatės kaip su kokiu daiktu kuris visiškai neturi jausmų. Jai septyniolika ir pagal visas teise ji gali spręsti kur gyventi ir su kuo.
Mama piktai mane nuvėrė, bet tuomet jos veidas persimainė ir ji išspaudė šypseną. Bandė Dajana palenkti į savo pusę, o aš negalėdama to klausytis patraukiau į savo kambarį.
Ištraukiau du didelius lagaminus ir greitai susidėjau drabužius, batus ir šiek tiek kosmetikos. Viską susikrovusi akimis peržvelgiau kambarį suvokusi jog čia daugiau negrįšiu.
Į kambario duris pasibeldė tėtis. Akimirką žvelgiau į jo liūdnas akis ir norėjau stipriai jį apkabinti, bet susivaldžiau. Jis niekada manęs neužstodavo kai ginčydavausi su mama todėl dabar jau buvo šiek tiek per vėlu atsiprašymams.
- Lili, neišeik, - paprašė jis ir aš užsegiau savo lagaminus. – Žinau jog spaudėm tave, bet tavo mama tau nori geriausio, aš irgi.
- Tas vaikinas su kuriuo vakar susitikau su manimi elgėsi taip lyg būčiau jo nuosavybė, - nė  neketinau tildyti balso ar apsimesti jog vakar vakaras buvo nuostabus. – Tokiems kaip tas vaikinas nieko nereiškia pakelti ranką prieš merginą.
Ištiesiau ranką ir parodžiau riešą ant kurio aiškiai matėsi spaudimo žymė. Suspaudžiusi lūpas pastvėriau viena lagaminą ir praėjusi pro tėtį  patraukiau laiptais žemyn.
Apačioje susidūriau su Rėjumi. Pusbrolis iš karto pasisiūlė padėti ir nunešė kitus mano lagaminus. Atsisveikinimas su tėvais buvo tikrai nemalonus. Mama kaip įmanydama bandė apsimesti tobula mylinčia mama ir neva viską darė dėl manęs. O tėtis ir toliau buvo jos marionetė. Dabar nesistebiu kodėl brolis niekada negrįždavo namo. Aš ir pati daugiau nebenorėjau čia grįžti.

My Fake BoyFriend (BAIGTA)Where stories live. Discover now