15. Dalis

523 38 1
                                    

Tajus pasilenkė ir švelniai pabučiavo mano lūpas. Mano kūnas skausmingai tapo suparalyžiuotas, nežinojau ar man iš tiesų tai patinka ar tiesiog trokštu nuo jo atsitraukti. Kraujas kaito venose taip priversdamas parausti skruostus, o lūpos liepsnojo nuo švelnaus tačiau skausmingo Tajaus prisilietimo. Širdis vis dar nenustodama blaškėsi į šonus taip tik labiau versdama mane panikuoti, bet žinojau, kad visa tai tėra dar vienas suknistas Tajaus žaidimas, todėl atsitraukęs jo lūpas nušvietė bjaurus šypsnis kuris bylojo, kad jis būtent to ir siekė.

- Kokia tu apgailėtina, Maja. - Išspjovė žodžius lyg jie degintų jo liežuvį. - Nejaugi tikrai manai, kad kada nors susižavėčiau tokia niekinga mergina kaip tu? Juk sakiau, tu niekuo nesiskiri nuo kitų merginų, esi tokia pati šiukšlė ieškanti sau naudos, tik tiek.

Mano skruostais nusirito ašaros, viena po kito krito žemyn pjaustydamos mano odą. Tikėjausi ne to, tikrai tikėjausi ne to, bet tai juk Tajus. O aš kvailė užkibau ant jo sumauto kabliuko. Jis padarys viską, kad tik mane pažemintų, įskaudintų ir kitaip priverstų kentėti.

- Ką darai? - Atvėriau dureles nes neketinau su juo važiuoti namo.

- Eik po velnių, Tajau!- Surikau ir trinktelėjusi durelėmis pradėjau eiti.

- Aš jau ten buvau! - Riktelėjo jis ir įjungė automobilį.

Tajus net nebandė manęs sulaikyti. Jis nusuko į visiškai kitą pusę palikdamas mane nežinioje. Įsijungiau navigacija, bet telefonas buvo prie išsikrovimo ribos todėl labai vyliausi, kad mano namai yra netoli. Tamsoje nesijaučiau labai drąsi, bijojau visko kas sujudėdavo, o žmonės atrodė kraupūs lyg iš siaubo filmų. Nors ir kaip niršau ant Tajaus, mane kaustė baimė todėl stipriai laikydama telefoną sau prieš nosį greitais žingsniais judėjau pirmyn.

Ėjau keturis su puse kilometro iki savo namų. Jaučiau kaip dilgčioja kojos, o pėdas skausmingai bado mažytės adatėlės. Valdžiau pyktį ir liūdesį kuris mane kamavo tuo pačiu metu ir bandžiau sugalvoti kai įskaudinti ar pažeminti Tajų, kad jis suprastų, kaip aš jaučiuosi.

Kai grįžau namo tėvus radau žiūrinčius televizorių todėl jie nelabai kreipė dėmesį į mane. Kadangi virtuvė buvo sutvarkyta nuėjau į savo kambarį ir išsitraukusi knygas pradėjau daryti namų darbus. Kas per mokytojai šiais laikais? Kiekvienas galvoja, kad jo dėstomas dalykas yra pats svarbiausias. Todėl kiekvienas mokytojas galvodamas tik apie save užverčia vaikus krūva namų darbų ir tikisi, kad tas vakšelis tai padarys per vieną vakarą. O aš ir taip neturiu to laiko, kai mane kankina Tajus su savo sadistiškais žaidimais. Tegu dega jis pragare, jeigu tikrai paragaras egzistuoja.

Po pirmos pabaigiau parašyti rašinį ir visa nusikalusi atsiguliau į lovą. Atrodo vos užmerkiau sunkias savo akis pradėjo skambėti žadintuvas. Sunkiai pakėliau galvą, ir mintyse nusikeikusi įjungiau šviesą. Mano galva atrodė lyg švino pilna, sunki ir skausmingai daužanti į mano galvos šonus. Sukandusi dantis pastvėriau prausimosi priemones ir lyg koks šliaužiantis parazitas nusivilkau iki vonios kuris buvo užimtas. Pralaukiau dešimt minučių kol iš jo išėjo mama ir galiausiai nieko nesakiusi pati užsidariau ir norėjau susirangyti ant žemės ir vėl miegoti.

Kadangi Tajus šį kartą nepasirodė, teko eiti iki autobuso. Tegu jis skradžiai žemę pranyksta. Tikrai nesitikėjau, kad po vakar jis atšliauž iki mano namų. Tenorėjau, kuo greičiau vėl parsirasti namo ir kristi į lovą. Man trūko poilsio, nuo visų, tuolabiau nuo netikro savo vaikino.

Mokykloje mane iš karto pasitiko Lili. Ji pastebėjusi mane pradėjo mojuoti, todėl pabandžiau išspausti šiokią tokią šypseną.

- Labas rytas, - prabilo ji. Nesuprantu kaip Lili gali atrodyti tokia givibinga? Jokio nuovargio ant jos išpuoselėto veido, ji gal ne žmogus?

My Fake BoyFriend (BAIGTA)Where stories live. Discover now