My Fake BoyFriend (BAIGTA)

19. Dalis

Kadangi nežinojau ką Tajus sugalvojo, palindau po dušu nes neketinau kažkue eiti smirdanti prakaitu. Tuo pačiu išsiploviau ir galvą, o kadangi mano plaukai ilgi teko nemažai pavargti kol juos išdžiovinau. Užsivilkusi tą prakeiktą suknelę bandžiau užsisegti užtrauktuką gale, bet suvokiau, kad tai beprasmiška.

Pasidavusi patraukiau plaukus nuo veido ir brūkštelėjau tušu. Daugiau nieko neketinau daryti, nes Tajus ir vėl išsišaipys iš mano nevykusio makiažo ir tai prisiminus mano nuotaika kaip mat apsiniaukė. Tikiuosi neliksiu pažeminta, nors iš jo buvo galima tikėtis bet ko.

Užsimovusi pedkelnes kurios priekyje turėjo kaspinėlius. Net nesuprantu iš kur mama jas ištraukė, bet atrodė gana gražiai, o dar prie šios aptemptos suknelės. Nesijaučiau patogiai, bet tai tikriausiai vienintelė suknelė kuri kabėjo mano spintoje.

Atsidususi atvėriau duris ir patraukiau į savo kambarį. Tajų radau gulintį ant savo lovos, vaikinas vartė vieną iš mano žurnalų kurie gulėjo ant naktinio stalelio. Kai jis atsisėdo ir pakėlė akis, akimirką temperatūra pakilo. Net pati nežinau kodėl pradėjau nervintis. Iš ties atrodė, kad Tajaus veide išvydau nuostabą, bet tikriausiai man tik pasivaideno, nes jis be jokių emocijų atsistojo ir kažką pakėlė nuo žemės. Tik priėjus jam arčiau suvokiau, kad jo rankose aukštakulniai? Iš kur po velnių jis juos ištraukė?

- Tu juokauji? - Kilstelėju antakį, bet Tajus atrodė rimtas. - Kur tu juos radai?

- Tavo spintoje.

- Tai tegu jie ten ir lieka kol pasensiu, - suraukusi katą susidėjau rankas ant krūtinės ir net neketinau tų žudikų mautis ant savo trapių kojų.

Mama prieš puse metų juos nupirko ir kartą pabandžiusi pasakiau, kad gyvenime nenešiosiu aukštakulnių. Nesuprantu kaip kitos gali juos nešioti, man jau po penkių minučių kojos nutirpo ir jeigu būtų reikėję eiti bent šimtą metrų, tikriausiai būčiau ėjusi basa.

- Nebūk mažvaikė, - jis ištiesė batus ir aš vis dar neketinau paklusti. - Maja, užsidėk tuos prakeiktus batus, neketinu tavęs vestis su sportbačiais. - Pareiškė jis ir metė žvilgsnį į savo telefoną. - Jau ir taip vėluojame, turėjom išvažiuoti prieš pusvalandį.

Tajus regis buvo įpykęs, todėl nenorėdama tampyti liūto už ūsų pastvėriau tuos prakeiktus batus ir užsimovusi atsitiesiau. Man šakės, rimtai, kaip turėčiau su jais eiti? Toks jausmas lyg mano kojos suparalyžiuotos.

- Aš negaliu paeiti, - pasiskundžiau ir vaikinas pavartė akis. - Tajau aš prakeiktai rimtai kalbu!

Tajus pastvėrė maišelį ir patraukė iš mano kambario. Prakeiktas asilas ir kaip aš turėčiau nusileisti iš trečio aukšto? Susinervinusi pastvėriau savo rankinę ir įsimetusi pačius svarbiausius daigtus išsekiau paskui Tajų. Vos pasiekiau savo buto duris, teko visą laiką už ko nors laikytis, kad nepargriūčiau. O kai užrakinau duris priėjau prie laiptų ir pasijutau blogai. Kaip man reikės nulipti?

- Ar negali judintis greičiau? - Susierzinęs Tajaus balsas pasiekė mano ausis ir aš sustojau įsikibusi į turėklą.

- Pats pabandyk su tokiais batais! - Surikau apimta pykčio ir regis netikras mano vaikinas neteko kantrybės.

Jau maniau, jis mane papurtys arba net pastums, kad judinčiausi, bet vietoj to pakėlė nuo žemės ir pradėjo nešti. Vis dar negalėdama atsipeikėti rankomis buvau apglėbusi jo kaklą ir bijojau net sukrutėti. Tajus tikrai mane nešė ant savo rankų, jis švelniai buvo mane apglėbęs ir nuo jo sklido malonus kvapas.

- Tai paskutinis kartas kai tave nešu, - pastatęs mane ant kojų sumurmėjo jis, o aš vos tvardžiau šypseną.

Mudu važiavome tyloje, tik fone girdėjau kažkokią dainą kuri buvo vokiška. Nesiklausiau nes vis tiek mano mintys buvo kitur, tik bandžiau suprasti ką Tajus sugalvojo ir kodėl turėjau pasipuošri. Gal būt jis vedasi mane vakarienės? O gal supažindins mane su kuo nors? Mano galvoje buvo iš ties daug minčių, tik nebuvau tikra ar bent viena bus būtent tai ką jis sugalvojo.

Gerai, kad pastatas kuriame gyveno vaikinas turėjo liftą, kitaip net nebūčiau galėjusi įsivaizduoti, kad jis mane tempia aukštyn. Mes atsidūrėme Tajaus bute todėl galėjau sau leisti ir nusiimti tuos prakeiktus batus. Prisiekiu kai grįšiu namo aš juos užkasiu, kad mano netikram vaikinui nekiltų noras dar kartą jais mane apmauti.

- Tajau, ar gali paaiškinti kas vyksta? - Nusekiau jį į virtuvę, o jis piktai krovė indus į indaplovę. - Kurių galų turėjau apsirengti kaip striptizo šokėja?

- Nes būtent tokia ir esi! - Netekęs kantrybės piktai dėbtelėjo į mane. - Atvažiuoja tavo brolis su Dilija, praleis savaitgalį su mumis, dabar aišku jau?

- Nekalbėk su manimi lyg būčiau tavo tarnaitė! Puiku, tuomet mums net nereikės vaidinti, - skėstelėjau rankomis ir Tajaus veidas apsiniaukė.

- Jis žino, kad esi mano mergina.

- Na ir kas? Pasakysim tiesa.

- To nebus, - užginčijo jis ir mane apėmė pyktis.

- Kurių galų vaidinti? Kas tau iš to? Tu manęs neketi, tai kam tas prakeiktas spektaklis?!

Nebesugebėjau nulaikyti savo balso tono. Pati nepajutau kaip pradėjau šaukti, o jis su kiekvieną akimirką vis labiau niršo kol galiausiai susprogdinau bombą tiesiai ant savęs.

- Nori žinoti tiesą, Maja? - Jis sušnypštė ir grėsmingai pradėjo artintis prie manęs ir tik tą akimirką suvokiau, kad buvo klaida jį sunervinti. - Visi man amžinai prikaišiojo, - nusivaipė, nors jo veide švietė įniršis persipynęs su daugybę kitų jausmų. - Amžinai įsiveldavau į nemalonumus, ir tada tėvas liepė susirasti prakeiktą merginą nors ir žinojo, kaip nepakenčiu jų. Ir viskas dėl mano motinos kuri buvo kekšė. Miegojo su visais vyrais, išdavinėjo mano tėvą dar tada kai buvau suknistų vienuolikos metų. Ar supranti kodėl tavęs nekenčiu?

- Aš tau nieko nepadariau! -Surikau ir Tajus prisiartinęs prirėmė mane prie šaldytuvo.

Stiprios rankos surakino mano riešus, o sunkus vaikino kvėpavimas mane gązdino. Aš jo iš tiesų bijojau, bet suvokiau ir dar kai ką. Dėl visko kalta buvo jo mama. Tikriausiai jam teko dar būnant vaikui pamatyti kaip jo motina išduoda tėvą. Negalėjau įsivaizduoti ką jis jaučia, bet norėjau padėti, tikrai norėjau.

- Nekenčiu tavęs Maja, - sušnabždėjo jis ir paleidęs mano rankas uždėjo ant šaldytuvo. - Tu man reikalinga, jog įrodyčiau, kad galiu būti kitoks. Tėvui, draugams ir visiems kitiems. Ir taip, mes esame sumauti melagiai ar ne?

Jis pažvelgė į mane ir iš ties Tajus buvo teisus. Aš melavau tam, kad įtikčiau savo draugėm, Tajus melavo, kad įtiktų griežtam tėvui ir draugams kurie tikriausiai jį skaudino savo aštriais žodžiais apie merginas.

- Tu nusipelniai geresnio vaikino, - sušnabždėjo jis ir palinko prie manęs. - Aš tave tik sugniuždysiu ir visiškai sunaikinsiu, ar supranti?

- O aš neketinu pasiduoti be kovos, Tajau, - atsakiau drebančiu balsu ir mano žvilgsnis susmigo į jo lūpas kurios artėjo prie manųjų.

- Žinau, todėl ir sutikau būti tavo netikru vaikinu, mažvaike.

Šyptelėjau, nes šį kartą tas žodis manęs nebeįžeidė kaip paprastai. Tenorėjau pajusti jo grubes lūpas ant savųjų ir likus vos keliems centimetrams suskambo durų skambutis. Mudu abu pažvelgėme vienas į kitą ir mano širdis nenustodama vis dar trankėsi krūtinėje. Aš vos nepasibučiavau su Tajumi.