My Fake BoyFriend (BAIGTA)

2 Dalis

Likusią pamokos dalį graužiau savo nagus ir visiškai nesiklausiau apie ką kalba mokytojas. Viskas baigta, jos išsiaiškins, kad tas asilas net nėra mano vaikinas ir tuomet aš visko neteksiu. Kurių galų pradėjau tą kvailą melą? Kurių galų parodžiau būtent šią nuotrauką? Esu tikra idiotė kuri įlipo į mėšlo krūvą iš kurios neišlipsiu nes prisimelavau ant tiek, kad net bloga.

Nuskambėjęs skambutis privertė mane pašokti nuo kėdės, ir greitai viską susimetusi į rankinę išbėgau iš klasės. Tikriausiai atrodžiau siaubingai, bet man buvo nė motais. Net ir pati nesuvokiau ką darau, laksčiau per klases ieškodama Tajaus. Praleidau čia dvi savaites, o jo taip ir nesutikau, jis gal mokyklos nelanko? Klarkso vidurinė nebuvo labai didelė. Čia mokėsi nuo devintos iki dvyliktos klasės. Kiekvienoje klasėje buvo nuo penkiolikos iki dvidešimt mokinių todėl turėjome, A,B ir C klases.

Tik po penkių gerų minučių lakstymo susivokiau, kad turėčiau tiesiog nueiti iki budėtojo ir pasiteirauti kokia gi pamoka vaikinui. Taip desperatiškai troškau jį surasti, bet kas bus kai surasiu? Ką aš jam pasakysiu? Apsimesk mano vaikinu, nes susimoviau? Jau dabar įsivaizduoju kaip jis išsityčioja iš manęs.

Prilėkiau prie budėtojo visa uždususi ir tikriausiai raudonesnė už buroką. Plaučius dūrė skausmas, tačiau stengiausi išspausti nors menką šypseną.

- Atsiprašau, - prabilau vis dar sunkiai gaudydama orą. - Gal galit pasakyti kokia sekanti pamoka yra Tajui Eisonui?

- Dėl kokios priežasties teiraujiesi? - Pakėlęs akis vyras įdėmiai mane nužvelgė ir aš vos sulaikiau nepavarčiusi akių. Nejaugi čia dar reikia turėti priežastį norint surasti kažką?

- Turiu jam atiduoti jo užrašus kuriuos jis man paskolino, - paskubomis parodžiau į storą sąsiuvinį kuriame rašiau algebrą, bet vyrui to nereikėjo žinoti.

- Gerai, - burbtelėjo jis ir pažvelgė į ekraną. Pasekusi jo žvilgsnį kilstelėjau antakį, nes vyras naršė populiariame pažinčių portale ir regis susirašinėjo net su keliomis merginomis. - Jam kūno kultūra, tinklinis. - Patikslino vyras ir aš numykusi "ačiū" pasileidau į sporto salę.

Ir kodėl salė turi būti kitame gale? Vos ją pasiekus atvėriau duris ir išvydau jau žaidžiančius vaikinus. Regis jie buvo gerokai įsijautę jeigu net per pertrauką žaidė, bet aš neturėjau daug laiko. Pradėjau žvalgytis ir šią akimirką visi vaikinai atrodė vienodi, galbūt dėl tų pačių sportinių drabužių kuriuos vilkėjo, o gal man jau galva susisuko, bet jeigu merginos atpažino Taju, turėčiau ir aš jį atpažinti. Praėjo vos pusantrų metų, na gal jo nemačiau kiek ilgiau, bet tai neturėjo didelės reikšmės.

Ir tuomet mano akys užkliuvo už aukšto vaikino kuris tuo metu sviedė tinklinio kamuolį į kitą pusę ir priešininkų komandą nesugebėjo atmušti. Mano kojos pačios judėjo į priekį ir įžengusi į salės vidurį pastvėriau vaikiną už rankos ir jis atsisuko į mane. Žalios akys ir tamsūs plaukai kurie buvo permirkę nuo prakaito. Jo veidas buvo šlapias kaip ir marškinėliai ir nuo tokio vaizdo man pasidarė tikrai bloga.

- Tajau, - prabilau drebančiu balsu ir akimirką nebežinojau ką daryti.

- Kažko norėjai? - Šaltu balsu prabilo jis ir aš suraukiau antakius. Vaikinas manęs nepažino.

- Taip, mums reikia pasikalbėti. - Pastvėrusi už rankos pradėjau jį tempti tolyn nuo aikštelės.

Ir tuomet pasigirdo nepasitenkinimo šūksniai kurie buvo skirti tiek man tiek vaikinui kuris regis per daug nekreipė dėmesio. Jis paklusniai ėjo, ko aš visai nesitikėjau. Nors ir troškau atsisakyti savo plano, bet pirmiausia turėjau jam viską paaiškinti.

Atsidūrėme prie persirengimo kambario durų ir aš paleidusi jo ranką nedrąsiai pažvelgiau į tas dvi žalias akis kurios atsargiai mane nužiūrinėjo. Man darėsi nejauku, o dar ta tyla lėtai žudė mano nervų ląsteles kurios desperatiškai trūkčiojo. Man galas.

- Maja, - jo pašaipus balsas privertė sulaikyti kvėpavimą, visgi jis mane atpažino. - Ko nori iš manęs?

Jis toks pat pašlemėkas koks buvo ir ankščiau. Nei labas, kaip sekasi, ar kažko panašaus iš jo nebuvo įmanoma sulaukti. Ir dabar troškau jam tvoti per veidą ir išdidžiai nueiti, bet pasukusi galvą į koridorių išvydau artėjančias mano drauges, nuostabu, aš pati sau išsikasiau duobę, telieka užsikasti.

- Aš susimoviau, ar gali pavaidinti mano vaikinu nors penkias minutes? - Jau įsivaizdavau kaip jis pradeda juoktis.

Žvelgiau į jį ir buvau tikra, kad nieko nebus, o Tara su Lili jau buvo visai netoli. Galėjau net girdėti jų balsus todėl suspaudžiau kumščius ir atsisukau į merginas kurios išsišiepusios spigino akis į Tajų. Prakeiktas melas pakišo man koją ir dabar turėsiu pasakyti tiesą.

- Sveikas Tajau, - meiliai pasisveikino Tara ir nužvelgė vaikiną. - Tai Maja tavo mergina?

- Iš tiesų tai, - užsikirtau ir nuleidusi akis stipriai suspaudžiau kumščius. Nagi idiote sakyk tiesą kol nelikai dar baisesnėje padėtyje.

- Ji mano mergina, - ištarė Tajus apglėbdamas mane ir prisitraukęs prie savo krūtinės pabučiavo mano kaktą.

Merginos liko be žado. Tiesa pasakius aš taip pat. Nežinojau ką turėčiau daryti, trenkti tam asilui gerai į veidą už tai, kad mane apkabino, ar padėkoti, kad leido išsisukti iš nemalonios padėties. Vienaip ar kitaip jis mane išgelbėjo, bet tuo pačiu privertė klimpti į dar didesnę duobę.

Kai merginos pasišalino vis dar negalėjau pajudėti ir tik skambutis pažadino mane iš sąstingio. Atrėmusi rankas į prakaituotą krūtinę susiraukiau ir išsilaisvinusi iš jo gniaužtų atsitraukiau per kelis metrus. Ne pats maloniausias jausmas kai suprakaitavęs vaikinas glaustosi prie tavęs.

- Privalėsi man viską paaiškinti, kvaiša. - Susidėjęs rankas ant krūtinės jis vis dar spigino į mane savo šaltu žvilgsniu nuo kurio tikrai sudrebėjau.

- Ar galim tai aptarti po pamokų? - Suraukusi antakius paklausiau ir vaikino išraišką bylojo, kad jis tuoj pat mane nudės ir užkas.

- Geriau jau pasirodytum, nes kitaip sugriausiu tavo ir taip apgailėtiną gyvenimą, kvaiša. - Atkirto jis ir praėjo pro mane. - Po šešių pamokų lauksiu stovėjimo aikštelėje.

Jis išėjo, o aš tikriausiai būčiau susmukusi ant žemės jeigu ne biologijos pamoka į kurią jau vėlavau. Gerai tai, kad mokytoja dar dešimt minučių nebus, todėl neskubėdama ėjau link kabineto.

Pažinojau Tajų geriau nei kas nors kitas, net gi geriau nei mano brolis. Žinojau, koks velnias slepiasi jo sieloje ir nutuokiau, kad žaisti su juo bus pavojingiau nei pasakyti tiesą. Bet tiesa mane sunaikintų akimirksniu, o Tajus kaip lėtai veikiantys nuodai. Visgi renkuosi nuodus.