Gyvenimo skonis

✖6 ✖

Pabundu nuo trykštančios degtinės srovės į veidą. Atmerkiu akis- prieš mane pusnuogis Domas su vandens šautuvu atakuoja mane. Jis pagriebia už kojų ir žeme tysia link baseino.

-Domai! Ką čia sugalvojai?- šaukdama atimu šautuvą ir apipurškiu jį nuo galvos iki kojų. Jis pakelia mane nuo žemės ir apkabina šlapiu kūnu.

-Aaaii, šalta,- besijuokdama nugvelbiu jo trumpikes ir imu bėgt.

-Daniela, ar tu išprotėjai?- nesigėdindamas nuogo penio vyjasi mane. Domas pargriauna mane ir mudu maudomės purvo baloje. Teškiu purvą jam į veidą. Jis prisitraukia mane ir pabučiuoja.

Išsiterlioję grįžtame į namą. Virtuvėje Samanta su Karoliu juokiasi iš mūsų.

-Gerai,klausykit...-Karolis tramdo šypseną,tačiau jam prastai sekasi,- po valandos išvažiuojam į festivalį. Jis vyks prie jūros kranto. Bus visko. Gėrimų, svaigalų, maisto, ir kitų pramogų. Pasiimsime dvi palapines. Kad nebūtų nepatogumų. Sakau tau, murziau,- parodo į Domą.

Dviese su Domu įlipame į dušą. Pakeliu į viršų rankas. Domas lėtai nuima purviną maikę. Užsimerkiu. Jis bučiuoja kaklą. Krūtinę. Domas užsikelia mane ant liemens. Jis atsargiai ir po tuputį įkiša į mane...

-Ah! Domai, nesustok!!

Vis greičiau ir greičiau skraidau ant jo penio. Galva ima mirgulioti ir lengvai patiriu orgazmą.

-Tai...Ak, tai buvo nuostabu!- Domas nusišypso kerinčia šypsena ir lūpomis pabučiuoja manasiais.

Išeiname iš dušo. Samanta su Karoliu stovi prie lauko durų.

-Apsimesime,kad nieko negirdėjom,tačiau jau turim važiuot- taria Karolis ir išeinam iš namo.

Užeinam į parduotuvę. Su Samanta paimam keturis butelius sidro.

-Daniela? Čia tu?- už manęs pasigirsta mamos balsas. Atsisuku į ją. Nepralemenu nė žodžio. Mama nužiūri butelius. Jos nemačiau jau beveik penkias paras.

-Ei,Daniela,eime,- pašaukia Samanta.

Imu staigiai bėgt su visais buteliais lauk iš parduotuvės. Už juos nė nesumokėjau. Sucypsi skambutis. Apsauga grėsmingai vijasi mane.

-Karoli, vesk mašiną!-rėkiu išbėgdama į lauką. Įšoku per mašinos langą ir imame važiuoti.

-Greičiau,mažuti,-sucypia Samanta. Atsisuku atgal. Mus vijasi policija. Karolis nuspaudžia pedalą iki galo.

-Kodėl negalėjot tiesiog sumokėt už butelius?- rėkia Karolis.

-Tai vadinama gyvenimu,- nusijuokiu.

Staiga priešais mašiną išdygsta dar viena policijos mašina. Karolis staigiai sustabdo mašiną.

-Mus sučiupo,- Karolis išlipa iš mašinos ir pakelia rankas į viršų.