Viskas. Man gana. Jau pakankamai prisikentėjau, pakankamai ašaru išliejau, leidausi žeminama ir skaudinama. Uždarau duris. Laiptais nulipu iki lauko duru. Mane sustabdo Gabrielius.
-Palauk, kur bėgi? - stveria Gabrielius už rankos.
-Ai, paleisk. Man pakaks tavo žaidimu.
-Apie ką tu kalbi?
-Gabrieliau, žinau, kad tave įskaudinau, tačiau nemaniau, kad gali mane šitaip įskaudinti.
Viską metusi išeinu iš viežbučio. Išsikviečiu taxi ir nuvažiuoju į oro uostą. Nusiperku bilietą namo. Man reikia nuo visko atitrūkti. Nuo viso šio liūdesio ir pykčio.
Mane pažadina geltonplaukė moteriškė.
-Jau atvažiavome, kelkitės,- judina man petį.
-Ak, ačiū. Buvau labai pavargusi, nė nepajutau kaip užmigau, -atsistoju ir išlipu. Įsėdu į metro. Važiuoju penkias stoteles.
Įžengus pro namu duris įjungiu šviesą, atsargiai nusirengiu ir įsijungiu televizoriu. Apsikloju rožiniu chalatu. Kišenėje randu susuktą cigaretę. Ištraukiu ją iš kišenēs ir apźiūriu atidžiau. Tai žolė. Susirandu žiebtuvėlį ir prisidegu. Išart ima kaist galva. Vis nenustoju galvoti apie Gabrieliu. Apie jo akis. Jo lūpas. Jo plaukus. Dieve, ką aš padariau. Man trūksta oro. Trūksta šilumos. Meilės...
Atsiprašau už trumpą dalį.
YOU ARE READING
Gyvenimo skonis
PoetryDaniela visą gyvenimą prasėdėjo ant sofutės rydama maistą. Ji tik stebėjo,kaip kilogramai kaupėsi ant jos kūno. Susirgusi skrandžio liga mergaitė negali valgyti 60 dienų. Jos gyvenimas pasikeičia. Mergaitei ne tik krenta svoris, ji įsimyli. Ji prade...
