Gyvenimo skonis

✖21✖

Vos grįžusi į kavinę mane pasitinka Džesika.

-Kaip sekėsi?

-Neblogai, kokie šio vakaro planai? -pakeičiu temą.

-Šiąnakt šėlsim su vaikinais visą naktį bare,- nusijuokia ši.

-O Dieve, - nusišypsau.

Grįžusios į viežbutį Džesika padažo pilkais šešėliais mano akių vokus.

-Ar ne per ryškiai? -paklausiu pamačiusi save veidrodyje.

-Tu atrodai nuostabiai.

Paryškiname raudonu lūpdažiu lūpas ir iš spintos išsitraukiame aptemptas ir trumpas sukneles. Mano juodos spalvos su gilia iškirpte. Džesikos tamsiai mėlyna, be petnešėlių.

-Neiškris papai? Pašokinėk, -nusijuokiu.

Atvažiuojam į barą. Pasigirsta garsi muzika. Mudvi pasitinka Lukas su Tom. Išlakam kelis butelius degtinės. Man pasidaro bloga. Atsiremiu į sieną. Stebiu Džesikos liežuvį įkištą į Luko gerklę. Išsitraukiu vibtuojantį iš kišenės telefoną.

-Klausau?

-Čia Jamie. Džesika man davė tavo numerį. Sakė, kad tau bloga?

-Mes "Next" bare.

Iš rankų išslysta telefonas. Nesugraibau jo pakelti, nes per daug liejasi vaizdas. Išeinu iš baro. Imu kvėpuoti, kad pasidarytų geriau, tačiau tai nepadeda.

-Daniela, -staiga mane apkabina Tom,- Ko viena taip?

-Tom, dabar tikrai netinkamas metas,-traukiuos nuo Tom, tačiau jis manęs nepaleidžia.

-Kas yra?

-Prašau, palik mane vieną.

-Gi smagu. Mudu abu vienišiai, - Tom priglaudžia skruostą prie manojo.

-Tom, ne!- susinervinu.

-Man tu patinki, Daniela, - Tom priglaudžia lūpas prie manųjų.

-Drauguži, ji pasakė ne!- Jamie atitraukia Tom nuo manęs.

-Jamie! -tariu ir apsivėmiu jam matant. Jamie suima mano plaukus į uodegą ir laukia, kol išsivemsiu.

-Nežiūrėk į mane!

Jamie ištiesia servetėlę. Nusivalau veidą.

-Parveskim tave namo, - Jamie švelniai prilaiko mane už liemens.

-Kodėl tu toks rimtas? -nusijuokiu.

-Eime, Daniela.

-Jaučiu tuoj nualpsiu.

-Ką? dabar?

Suklumpu jam į glėbį ir užmiegu...

Pabundu pūkineje lovoje. Ant šalia stovinčio staliuko stovi stiklinė šviežių vaisių sulčių. Gurkšteliu. Kambario duris atidaro Jamie. Juoda sportinė maikė išryškina raumeningas rankas.

-Labas rytas, Daniela, - šypteli,- Kaip jautiesi?

-Geriau nei nusipelniau,- padedu atgal stiklinę sulčių ant stalo, - Ar tu paguldei mane į lovą?

-Mhm.

-Ar tu mane perrengei?

-Neturėjau kito pasirinkimo.

-Kur tu miegojai?

Jamie parodo į dvigulę lovą ant kurios sėdžiu.

-O Dieve. Ar mes...?

-Tai ne tai, kaip tau atrodo.

-Tai mes tiesiog miegojome?

-Taip,- Jamie nuo stalo paima lėkštę, kurioje buvo paruošti blynai,- O dabar turi pavalgyti,- Jamie atsisėda šalia manęs ir ištiesia ranką su lėkšte.

Paimu lėkštę.

-Vonioje rasi rūbus, kuriuos apsirengsi.

-Tu neprivalai to daryti, -atsikandu kąsnį blyno.

-Taip, turiu,- Jamie atsistoja ir nusivelka maikę. Susijaudinu pamačius jo pilvo raumenis. Jamie lėtai pasilenkia prie pat manęs, rankomis apžergia mano kojas ir atsikanda blyno.

-Turiu nusiprausti po dušu, -atsitraukia jis.

-Kodėl aš čia, Jamie?

-Tu čia, nes negalėjau tavęs vienos palikti.

Nužvelgiu jį nuo galvos iki kojų :

-Tuomet nepalik.

-Paklausyk, aš nemezgu romanų. Esu vienišis, kurio niekas nesupranta, -Jamie pažvelgia savo rudomis akimis į manasias ir išeina.

Apsivelku rūbus ir išeinu iš kambario. Prie durų manęs laukia Jamie. Šįkart dėvi baltus marškinius, juodą kaklaraištį, šviesiai pilką smokingą.

-Gražiai atrodai! - Jamie akys sužima. Vilkiu jo išrinktą pilkos spalvos suknelę. Įeiname į tuščią liftą. Tvyroja nejauki tyla.

-Koks skirtumas, - Jamie priglaudžia mane prie sienos ir aistringai pabučiuoja. Nestipriai įkandu į lūpą ir timpteliu. Staiga atsidaro lifto durys. Jamie greitai atsitraukia nuo manęs ir atsistoja kaip buvęs. Priešais liftą stovi keturi kostiumuotieji. Nusijuokiu. Jamie vos sulaiko kvapą. Jo širdis daužosi kaip pašėlus.

-Ką veiki vėliau?- Jamie suneria mudviejų rankas.

-Būsiu viežbutyje.

-Atvažiuosiu tavęs vakare.

Prikandu lūpą. Stengiuosi suvaldyti šypseną. Jamie švelniai paglosto pirštų galiukais mano skruostą.

-Iki pasimatymo, Jamie.

-Viso, Daniela.