Girl Without a Past ×Book 1× (Z.M.)

2. Raktas

2.

"RAKTAS"

*Zayn akimis*

- Malik, niekada nemaniau, kad turėsiu su tavimi tiek problemų... - kalbėjo Tyler.

- Juk sakiau, aš nieko nepadariau. - tariau susierzinęs.

- Tai kieno tai darbas? - kilstelėjo antakį.

- Nežinau! Mane sumautai kažkas pakišo! - pakilau iš kėdės.

Tuoj pat, Tyler parankinių dėka, vėl buvau pasodintas į ją atgal.

Tyler vaikščiojo kabinete ir apie kažką įtemptai galvojo. Tai erzino labiau nei bet kas kitas.

- Žinai, Malik, turiu tau darbelio. - pagaliau prabilo.

- Kokio? - susiraukiau.

Tiesą sakant, maniau, kad gyvas iš čia nebeišeisiu. Ypač žinant faktą, kad Tyler patinka kitiems žmonėms kelti skausmą.

- Girdėjai apie Mila Walder?

Linktelėjau.

- Taigi, šita mergiotė prarado atmintį, tačiau kartu pasiėmė ir tai kas priklauso man. - rimtai žiūrėjo į mane.

- Nesuprantu... Tai ką aš turiu padaryti? - sutrikau.

- Leisk man užbaigti, Malik. - įspėjo.

Pavarčiau akis.

- Po avarijos ji visada ant kaklo turi grandinėlę su raktu, bet net nepamena nuo ko jis. - nusivaipė.

- Tau reikia jo? Kokiu tikslu? Išvis, nuo ko jis? - susiraukiau.

- Tarkime, kad nuo to rakto priklausys tavo gyvybė, Malik. - tarė pasimėgaudamas kiekvienu žodžiu.

Mane nukrėtė šiurpas. Koks mėšlas...

- Duosiu tau mėnesį. Jei po tiek laiko raktas nebus ant mano stalo, manyk, kad esi lavonas. - nusijuokė.

Tokie juokeliai baugino net mane.

- Beje, nebandyk bėgti, nes būsi stebimas, Malik. - įspėjo.

- Na, žinoma. - sumurmėjau.

- O dabar gali eiti. - linksmai tarė.

Pakilau iš kėdės ir nieko netaręs, išėjau. Po velnių! Jei tik būčiau Tyler vietoje... Nereikėtų kęsti šio mėšlo.

Eidamas iš klubo išgirdau balsus netoliese. Nusprendžiau tai patikrinti. Pasukau už kampo ir vaizdelis, kurį išvydau visai manęs nenustebino.

- Zayn! - šūktelėjo mergina.

Abu vaikinai iš karto atsisuko į mane.

- O štai ir "gelbėtojas Malik". - nusivaipė vaikinas.

- Nagi, Joe, palik ją ramybėje. - tariau.

Neturėjau nei menkiausios priežasties sukelti skandalo. Juolabiau dėl Bri. Esu įsitikinęs, kad ta mergina pati sau prisidaro problemų.

- Kodėl gi turėčiau tavęs klausyti, Malik? - spjovė žodžius Joe.

- Galbūt dėl to, kad Tyler nepatiktų jei jis sužinotų, kad dulkini jo šokėjas. - pasakiau faktą.

Jau nebe pirmas kartas, kai užtinku jį su kokia nors klubo šokėja. Jei vietoj manęs tai būtų Tyler, net neabejoju, kad Joe jau nebevaikščiotų ant šios žemės paviršiaus.

- Malik, kartais man tavęs gaila... Žinai, tu lyg ir priklausomas nuo Tyler valios. Nebedarai nieko linksmo. - juokėsi Joe ir jo parankinis.

Gniaužiau kumščius. Tas pusgalvis niekada nesugeba laikyti liežuvio prikąsto... Visada lepteli kažką, kas mane suerzina.

- Patylėk ir dink man iš akių, Joe. - suurzgiau.

- O, jūs tik pažiūrėkit, Malik įsiuto. - tyčiojosi toliau.

Staiga nesusivaldžiau ir pagriebiau jį už marškinėlių apykaklės, prirėmiau prie sienos. Joe pakalikas ir Bri liko tik įbaugintais stebėtojais.

- Dar bent viena replika ir prisiekiu, iš tavęs liks šlapia vieta, pusgalvi. - piktai tariau ir stebėjau kiek išsigandusį jo žvilgsnį.

Smarkiau įrėmiau jį į sieną ir jo lūpas paliko skausmo aimana. Paleidau jį.

- Nesimaišyk man po kojomis. - suurzgiau.

Buvau pakankamai įpykęs. Neįtikėtina, kad negaliu suvaldyti savo agresijos. Tas dalykas labiausiai ir erzina. Galbūt todėl dauguma žmonių manęs prisibijo.

Joe ir jo parankinis pabrukę uodegas dingo iš mano akiračio. Bri, vis dar sustirusi iš baimės, stebėjo mane.

- Merginų neliečiu. - tariau jai.

Tuomet ši lyg ir atsipeikėjo, tarsi iš kokios transo būsenos. Šyptelėjo.

- Kaip galėčiau atsidėkoti? - paklausė.

Jos mandagumas ir lipšnumas tiesiog "lipo" man per gerklę.

- Man nereikia jokių tavo paslaugų, Bri. Jei pati neprisidirbtum, nieko ir nebūtų. - pareiškiau.

Jai nespėjus nieko pasakyti, išėjau iš klubo. Saulei pašvietus tiesiai man į akis, susiraukiau. Išsitraukiau akinius nuo saulės ir užsidėjau juos. Taip žymiai geriau. Nervai vis dar neleido man blaiviai mąstyti, todėl išsitraukiau cigarečių pakelį. Vieną iš jų prisidegiau ir įtraukiau dūmų, išpūčiau. Iš karto pajutau atsipalaiduojant visą kūną.

Baigęs rūkyti, žingsniavau į automobilių stovėjimo aikštelę. Iš džinsų kišenės išsitraukiau kortelę ir spustelėjau ją. Supypsėjo mano automobilio signalas, parodydamas man, kurioje vietoje jį pasistačiau. Priėjau prie jo ir įsėdau vidun. Iš karto išsitraukiau pistoletą iš nugaros, už džinsų juosmens. Atidariau dureles ir padėjau jį ten. Taip daug saugiau jei mane netyčia pagautų farai.

Užvedžiau automobilio variklį ir pajudėjau į kelią. Įjungiau radiją, tačiau jis nieko gero negrojo, todėl išjungiau. Darėsi nuobodu iki kol pastebėjau šaligatviu einančią merginą. Rankose ji nešėsi du pirkinių maišus. Iš paskos jai sekė vaikinukų gauja. Vos jai pasukus galvą pasižiūrėti į vaikinus, atpažinau ją. Velnias, juk tai ta pati mergina, kurios man ir reikia. Geriau įsižiūrėjęs iš gaujos atpažinau Joe. Tas sumautas suskis... Vadinasi, privalau veikti tuoj pat.

Kaip smagu sulaukti skaitytojų! Dėkoju jums. :)
Lauksiu jūsų nuomonių ir vote. :)

Autorė