Girl Without a Past ×Book 1× (Z.M.)

23. Baimė

23.

"BAIMĖ"

*Milos akimis*

Stebėjau susimąsčiusį Zayn. Negaliu patikėti, kad vaikinukas, sutiktas motelio kavinėje, man melavo... Dar keisčiau, kad Zayn mano pirmasis, tuomet kaip viską pamiršome mes abu?

- Z, o kodėl tu anksčiau nepasakei man, kad pažįsti mane? - paklausiau.

Vaikinas susiraukė ir kelias sekundes dar pagalvojo.

- Aš nežinojau... Nebuvau įsitikinęs ar tu ta mergina. - atsakė.

- Ar šitaip pasikeičiau? - kilstelėjau antakį.

- Na... Šiek tiek. - nutilo.

- Kiek tas šiek tiek? - prisimerkiau.

- Daugiau nei tik tiek. Neatsimeni pusės savo gyvenimo... Tu net nežinai kaip elgeisi. - tarė.

- O kaip aš elgiausi? - susiraukiau.

Zayn veide atsirado šiokia tokia šypsenėlė.

- Tu papasakojai man dar ne viską, ar ne? - kilstelėjau antakį.

Jis papurtė galvą.

- Net nenumanai kiek reikėtų pasakoti... - susimąstė.

- Anksčiau ar vėliau aš viską sužinosiu, tad noriu žinoti tai iš tavęs. - pareiškiau.

- Gerai, bet dabar man metas išeiti. Neabejoju, kad tavo mama jau turėtų grįžti. - išlipo iš lovos.

Aš greitai užsimerkiau ir užsidengiau veidą delnais. Dievaži...

Po sekundėlės išgirdau vaikino juoką.

- Lėlyte, dabar tu dar tokia nepatyrusi. - krizeno.

- Ar jau apsirengei? - ignoravau jo žodžius.

Tą akimirką pajutau kaip patraukiamos mano rankos man nuo veido, tačiau likau užsimerkusi. Tuomet pajutau šiltas lūpas užgulančias mano lūpas.

Pasidaviau sekundės bėgyje. Rankomis apsivijau jo kaklą ir vaikino ranka paglostė mano skruostą. Jis kiek atsitraukė.

- Nesuprantu kas man darosi, kai esu su tavimi... - sušnabždėjo.

Prikandau lūpą, kai atsimerkusi, iš taip arti pamačiau jo gilias rudas akis. Z švelniai nykščiu perbraukė per mano apatinę lūpą, taip ją atlaisvindamas.

- Turiu eiti, lėlyte. - sukuždėjo ir atsitraukė.

Likau sujaudinta tokio jo elgesio, tačiau norėjau daug daugiau. Kažkas vertė mane to norėti. Tačiau Zayn dingo iš mano kambario kaip dūmas.

*

Per kelias ateinančias dienas Z nemačiau. Nors jis ir mano kaimynas, jis visada turi daug reikalų. Hm... Įdomu, kas per reikalai?

Mama vėl paliko mane vieną namuose. Na, tai visai nenuostabu, kai ji susirado darbą gėlių parduotuvėje. O kas tuo tarpu esu aš? Praktikantė medicinoje? Taip, tik tokia ir esu...

Pakilau iš vietos ir nusileidau laiptais žemyn. Mano akys išsiplėtė, o širdis atrodė iššoks lauk iš krūtinės, kai čia pamačiau nelauktą svečią... Tyler.

- Štai ir mano brangioji Lia. - jo balse aiškiai girdėjau sarkazmą.

Netekau žado. Nežinojau ką pasakyti.

- Manau, puikiai žinai ko man reikia, tad malonėk man jį atiduoti. - ramiai tarė.

- Nesuprantu apie ką tu kalbi. - papurčiau galvą.

Nespėjau sureaguoti, kai Tyler atsidūrė prie pat manęs ir stipriai suėmė mano žandikaulį. Kiek suinkščiau.

- Malik buvo sutrumpintas laikas gauti tą raktą, o dabar atrodo, kad jis tai pamiršo. Nejau tu ir vėl jam susukai galvą? - suurzgė.

- Paleisk mane, aš nieko nežinau. - pasimuisčiau.

Tuomet Tyler smarkiai atrėmė mane į sieną. Neabejoju, kad švelnumas jam nėra būdingas dalykas.

- Tik nereikia man meluoti, kad nieko neatsimeni. Nesu toks kvailas kaip Malik. - pareiškė.

Susiraukiau. Juk nesu melavusi nei vieno žodžio. Ir tikrai nemanau, kad Zayn yra kvailys.

- Asimeni kas nutiko, kai dar buvai klube? Kas tave išgelbėjo? Turėtum man padėkoti. - kalbėjo jis.

- Neturiu už ką. Tu ketinai mane nužudyti. - žodžiai patys išsprūdo.

- O dar sakai, kad nieko nepameni. Turėtum prisiminti ir kitus dalykus. - jis paleido mano žandikaulį ir jo ranka nuslydo po mano maikute.

Sudrebėjau. Tai šlykštu.

- Ar Malik tau prisipažino, kad jis tebėra sumautas sekso vergas? Kad jis nimfomanas. - kilstelėjo antakį.

Tą akimirką sustingau. Kas per velnias?

- Tu meluoji. - atkirtau.

- Paklausk jo pati. Abejoju ar tuomet norėsi žinoti dar daugiau... - nusijuokė.

Mano galvoje vyravo sumaištis. Ar Tyler žodžiai gali būti tiesa?

- Tai kur tas raktas, Lia? - paklausė pirštais perbraukdamas man per kaklą.

- Aš jo neturiu. - atsakiau.

- Tai kur jis? - rimtai žiūrėjo į mane.

- Dingo. - tai buvo tiesa.

Grandinėlė su raktu paslaptingai dingo. Niekur jos neberandu.

- Hm... Žinai, niekas nesakė, kad tuomet negalėčiau padaryti to, ko neįvykdžiau anksčiau. - žodžius beveik sušnabždėjo.

Puikiai supratau apie ką jis kalbėjo. Todėl instiktai greitai suveikė ir aš nustūmiau jį, pasileidau bėgti laiptais į viršų. Užsidariau sandėliuke. Tikėjausi, kad jis manęs neras.

Žinojau, kad kažkada taip nutiks, tačiau nemaniau, kad taip greitai. Todėl nebuvau tam pasiruošusi. Vargu ar išvis norėčiau, kad jis mane nužudytų...

Girdėjau tylius žingsnius viršuje. Kad tik jis manęs nerastų...

- Nagi, Lia, kur pasislėpei? - Tyler balsas skambėjo visame name.

Labiau prisispaudžiau prie sienos. Manyje vyravo adrenalinas ir baimė. Kas jei Tyler mane suras?

Greitai delnu užsidengiau burną, kai išgirdau kažkokį triukšmą koridoriuje. Nenorėjau išsiduoti, kad esu čia. Tačiau privalėjau išsiaiškinti kas ten nutiko...

Tyliai pravėriau sandėliuko duris. Tačiau tuoj pat buvau grąžinta į jį atgal. Tvirtas kūnas atrėmė mane į sieną ir delnu užčiaupė mano burną. Tamsios akys žvelgė tiesiai į mane...

Tai kas laukia Milos? Ar ji išsigelbės? Ar ją išgelbės kažkas kitas?
Nuomonių & votes. :)

Autorė