Girl Without a Past ×Book 1× (Z.M.)

16. Sumišimas

16.

"SUMIŠIMAS"

*Zayn akimis*

Tas keistas artumas su šia mergina... Visgi tai kažkas nepaaiškinamo.

Atsitraukiau nuo jos.

- Reikia parvežti tave namo. - tariau.

Mila tik linktelėjo ir ketino eiti sėstis į keleivio vietą.

- Palauk. - sustabdžiau ją.

Apėjau automobilį į jos pusę. Atsistojau priešais merginą, ji sutrikusi žvelgė man į akis.

- Velniop tuos namus... - sumurmėjau ir prispaudžiau savo lūpas prie jos.

Jaučiau kaip ji įsitempė, tačiau netruko nei minutės, kai ji atsakė man į bučinį. Mano rankos nuslydo ant jos klubų ir aš atrėmiau ją į automobilio dureles. Jos rankos apsivijo mano kaklą, o pirštai žaidė su mano plaukais.

Užkišau rankas po palaidine, vis liesdamas švelnią jos odą. Ėmiau glamonėti jos kaklą. Merginos lūpas paliko tyli dejonė.

- Ką tu darai? - vos sugebėjo pasakyti.

Trumpai pakėliau akis į ją. Tiesiog troškau jos čia ir dabar...

Lėlytė aiktelėjo, kai prisitraukiau ją dar arčiau savęs. Suėmiau jos smakrą, suliečiau mūsų lūpas ir vėl. Godžiai ją bučiavau.

- Palauk, mes negalime... Ne čia... - ji atsitraukė.

- Tai neturi jokios reikšmės. Noriu tavęs dabar pat. - pareiškiau.

Net neabejoju, kad mano akys šiuo metu buvo tamsios ir kupinos geismo.

Staigiu judesiu mes apsisukome ir mergina atrėmė mane į automobilio dureles. Nusijuokiau.

- Kažin kas čia toks nekantrus? Tu ar aš? - sukrizenau.

- O, patylėk. - sukikeno ir pabučiavo mane.

Šie netikėti veiksmai iš jos pusės, tikrai mane stebino. Tačiau aš taip pat nenusileidau... Mikliai prasegiau jos palaidinę ir prisitraukiau ją arčiau. Ji vėl sudejavo, kai šiek tiek sukandau jos kaklo odą. Apsukau mus ir užsikėliau ją ant savęs, bučiavau nuogas jos kūno vietas.

- Zayn... Liaukis mane kankinti, prašau... - prikando lūpą.

Tos dejonės iš jos lūpų man tikrai patiko. Pabučiavau jos žandikaulio liniją ir nuleidau ją ant tvirtos žemės. Norėjau ją išbandyti, pažiūrėti kaip ji elgsis. Tiesiog atsitraukiau nuo jos ir pro automobilio priekį žingsniavau į vairuotojo pusę. Tačiau buvau sustabdytas merginos...

- Padaryk tai, prašau. - jos gilios akys žvelgė tiesiai į mane.

Argi galėčiau atsisakyti, kai mergina tiesiog maldauja? Šyptelėjau ją nužvelgdamas. Tuomet greitai pasodinau ją ant automobilio dangčio ir priverčiau kojomis apžergti mano liemenį...

Likusį kelią Mila tylėjo. Visgi išpildžiau jos prašymą. Keista, kad ji nesureikšmino to jog viskas vyksta lauke ir dar ant automobilio. Na, bet šiuo keliu niekas jau seniai nebevažinėja, tad baimintis nėra ko. Šyptelėjau dėl šios minties.

Pakelėje dar sustojome į greito maisto parduotuvę. Nupirkau mums pavalgyti ir grįžau pas Milą. Padaviau jai jos porciją.

- Skanaus. - palinkėjo.

- Ir tau. - trumpai atsakiau.

Kai pavalgėme, išmečiau šiukšles ir mes grįžome į kelią. Šįkart jo buvo likę visai mažai, tad greitai pasiekėme namus.

- Ačiū už kelionę. - tarė.

- Nėra už ką. - šyptelėjau.

Mergina ketino nusiimti grandinėlę, net nesuprantu kodėl, bet sulaikiau ją.

- Nereikia, juk dar nieko nepadariau. - pasakiau.

Koks kvailys...

Mila tik šyptelėjo ir pasilenkusi arčiau manęs pabučiavo. Lėtai atsitraukė.

- Už ką šitai? - kilstelėjau antakį.

- Už viską. - sukikeno.

Tuomet dar kartą suglaudžiau mūsų lūpas aš pats. Šis bučinys buvo gilesnis.

Netyčia nuspaudžiau garso signalą ir tai privertė pašokti mus abu. Pradėjome juoktis.

- Iki, Zayn. - galiausiai tarė Mila.

- Viso. - žvelgiau į ją.

Mergina išlipo iš automobilio ir nužingsniavo takeliu link savo namų durų. Aš įsukau į savo kiemą ir pastačiau automobilį į garažą.

Žingsniavau tiesiai į savo kambarį. Mano namai kaip visada buvo tušti. Spėju, mama išėjo į parduotuvę.

Pažvelgiau per kambario langą ir šyptelėjau, kai kito namo lange pamačiau Milą. Visgi, mūsų langai priešais vienas kitą. Tačiau staiga susiraukiau.

Kas per velnias su manimi darosi? Juk man reikia tik to rakto, o aš jo net atsisakiau... Po velnių...

Ir kas gi čia nutiko? Nejau Zayn ima kažką jausti? O kaip Mila?
Nuomonių & vote. :)

Autorė