Girl Without a Past ×Book 1× (Z.M.)

8. Tai Ko Noriu

8.

"TAI KO NORIU"

*Zayn akimis*

Šalia stovėjo kažkokia mergina. Na, ta pati, kuri sėdėjo kavinėje su Mila. Sprendžiant iš visko, jos draugės.

- Mila, kas čia dedasi? - draugė buvo akivaizdžiai sutrikusi.

- Aria, viskas tikrai nėra taip kaip atrodo. - Mila net nemokėjo pasiteisinti.

- O kaip viskas atrodo, lėlyte? - įsiterpiau ir aš.

Butų labai įdomu išgirsti kaip ji pasiteisins dėl to bučinio, į kurį visgi buvo atsakyta.

- Nesikišk, Malik. - pyktelėjo.

Sukrizenau. Kaip gera ją erzinti.

- Zayn Malik, tiesiog Milos kaimynas. - trumpai prisistačiau jos draugei.

Mergina linktelėjo ir prisimerkusi žvilgtelėjo į Milą.

- Seksualus kaimynas? Ko dar aš nežinau? - nusijuokė.

Prunkštelėjau. Mačiau kaip lėlytė išraudo. Atrodo, jos draugė turi tikrai gerą skonį vaikinams.

- Aria, jis tas mulkis, apie kurį kalbėjomės prieš porą dienų... - sumurmėjo Mila.

- Tu vėl mane įžeidinėji, lėlyte. Gal man reikės tave nubausti? - kilstelėjau antakį.

- Užsičiaupk! - riktelėjo.

Jos draugė kelias akimirkas stebėjo tiek mane, tiek pačią Milą.

- Oh, Dieve, tik nesakykit, kad judu... - Aria žiūrėjo į lėlytę, kuri tik išpūtė akis. - Mila, tu rimtai?!

Susiraukiau. Nejau šita mergina kalba apie tą vieną vienintelį surizikuotą kartą?

- Klausyk, paaiškinsiu viską vėliau, dabar turiu eiti. - Mila greitai sumalė žodžius ir ketino sprukti iš vietos.

Jos nelaimei, aš esu čia. Tad truktelėjau ją už rankos ir ji automatiškai susidūrė su mano tvirta krūtine. Mergina aiktelėjo.

- Abejoju ar tu kažkur skubi. - sušnabždėjau.

Trumpai žvilgtelėjau Milos draugės pusėn, bet atrodo, ši nusprendė mums netrukdyti ir grįžo į kavinę.

- Paleisk mane. - pasimuistė.

- Net neketinu. Ir žinai, tu važiuosi su manimi. - tariau užtikrintai.

- Ne-

- Dar bent žodis ir išdulkinsiu tave šiame skersgatvyje. - pertraukiau ją.

Mila nutilo, nuostaba matėsi jos veide.

Šyptelėjau, kai ji man pakluso. Čia pat buvo ir mano automobilis.

- Trenkei man visų akivaizdoje, tad dabar pamatysi kas tavęs laukia, lėlyte. - kalbėjau rimtai.

Šiaip neketinau jai kažką daryti, bet kadangi ji atsakė man į bučinį... Galime pažaisti.

Įsodinau ją į automobilį.

- Nebandyk bėgti, kitaip turėsi problemų... - nutęsiau.

Mergina baimingai pažvelgė į mane.

Tuomet užtrenkiau dureles ir nuėjau į vairuotojo pusę. Greitai buvome kelyje. Kaip ir tyloje...

- Ko tu sieki? - prabilo Mila.

Prunkštelėjau.

- O kaip tu manai? - kilstelėjau antakį.

Sustabdžiau automobilį šalikelėje. Atsisukau į lėlyte. Ji apsidairė.

- Kur mes?

Neatsakiau jai, tiesiog išlipau iš automobilio. Apėjęs jį, atidariau keleivio dureles.

- Lipk.

Jai išlipus, užtrenkiau dureles ir staigiu judesiu prispaudžiau merginą prie automobilio. Ši suinkštė. Tad suėmiau jos smakrą ir kilstelėjau, kad ji žiūrėtų į mane.

- Nepažįsti manęs ir nieko nežinai... - mano akys sugavo jos baimingą žvilgsnį.

- Ką dar turėčiau žinoti be to, kad esi sumautas niekšas? - piktai atšovė.

- O šito sakyti nereikėjo. - sumurmėjau ir grubiai stumtelėjau jos klubus dar arčiau durelių.

- Oi... - aimana pasigirdo iš jos lūpų.

Rankomis nuslydau žemyn jos liemeniu, o jos rankos rėmėsi man į krūtinę.

- Padarysiu taip, kad pati manęs ieškosi... - išpūčiau šaltą orą ant jos kaklo.

Mila kiek pasimuistė, tad grubiai ją pabučiavau. Tačiau ji neketino pasiduoti. Bent jau ne šįkart.

- Paleisk! - priešinosi.

Rankas nuleidau ant jos užpakaliuko ir spustelėjau jį. Mila kiek šoktelėjo, todėl automatiškai prisispaudė arčiau manęs.

- Tavo kūnas vėl kalba kitaip, lėlyte. - sukrizenau.

Jai norint kažką pasakyti, užtildžiau ją bučiniu. Viena ranka pakilau po jos maikute. Ji sudejavo, kai lūpomis liečiau jos kaklą.

- Baik... Nustok, prašau. - murmėjo.

- Tik tuomet, kai duosi man tai ko noriu... - sukuždėjau.

Dar viena dejonė išprūdo iš jos lūpų, kai staiga ir gana grubiai užsikėliau ją ant savęs.

- Sakei būsime draugais. - įsiterpė.

- Tokie ir esame, lėlyte. - bučiniais leidausi žemiau jos raktikaulio.

- Draugai nieko panašaus nedaro. - pakartojo jau seniau sakytą frazę.

- Mes kitokie draugai. - palikau žymę ant jos kūno.

Mila sudejavo.

- Ką tu man darai? - sušnabždėjo giliau kvėpuodama.

Šyptelėjau, kai grįžau prie jos akių.

- Nori daugiau? - mano žvilgsnis nukrypo prie jos lūpų.

- Daug daugiau...

Rizikuoti, rizikuoti ir rizikuoti! Nejau tai tapo Milos kasdienybe? Ir visgi, ko siekia Zayn?
Nuomonių & vote. :)

Autorė