Girl Without a Past ×Book 1× (Z.M.)

22. Pirmasis?

22.

"PIRMASIS?"

*Zayn akimis*

Kaip galėčiau išsisukti nuo pasakojimo? Tai neįmanoma. Mila dabar manęs tikrai nepaleis.

Atsikvėpiau ir pažvelgiau į merginą. Na, štai, pats sau pasirašysiu mirties nuosprendį...

-Žvilgsnis į praeitį-

Praėjo kelios savaitės po to, kai susipažinau su mergina vardu Lia. Vis dar sunku patikėti, kad susilaikiau ir nieko jai nepadariau. Na, tai sunkiau, kai jos vengiu. Tačiau nevisada pasislėpsi...

- Zayn! - išgirdau balsą už savęs.

Atsisukau ir mintyse ėmiau keikti save už tai. Kodėl gi turėjau pamatyti ją čia ir dar su ta šokėjų apranga?

- Ar tu vengi manęs? - pareiškė.

Papurčiau galvą ir šyptelėjau.

- Gerai. - atsiduso. - Man reikia tavo pagalbos. - ramiai tarė.

- Kokios? - susiraukiau.

- Pasitikiu tik tavimi, todėl prašau, padėk man iš čia pabėgti. - žiūrėjo tiesiai į mane.

- Pabėgti? - prunkštelėjau. - Nori pabūti savižude?

Mergina tik pavartė akis.

- Ar daug tavęs prašau? - atsiduso.

- Atleisk, bet tikrai negaliu niekuo tau padėti. - paprastai atsakiau.

- Tu bijai Tyler, ar ne? - kilstelėjo antakį.

Nusijuokiau.

- Nesąmonė. Aš jo nebijau. - atkirtau.

- Tuomet padėk man. - neatlyžo.

- Kokia man iš to nauda? Hm? - paklausiau.

Lia šiek tiek pagalvojo.

- Surizikuosiu tave pabučiuoti. - trūktelėjo pečiais.

Netekau žado. Jei taip nutiktų, galiu ir nebesusilaikyti... Geriau jau laikytis nuo jos atokiai.

- Atleisk, bet ne. - papurčiau galvą.

- Tau reikia daugiau? - sutriko.

- Man nereikia nieko. Tu tiesiog nepažįsti manęs... - susiraukiau.

Mergina atsiduso, liūdnomis akimis dar kartelį pažvelgė į mane ir nusisuko, ketino nueiti šalin.

Tuomet supratau, kad darau klaidą. Visgi, kodėl turėčiau būti kažkieno suvaržytas? Nejau negaliu gauti to ko noriu labiausiai?

- Velniai nematė tų pažadų... - sumurmėjau.

Sugriebęs merginos riešą, prisitraukiau ją arčiau savęs. Ši aiktelėjo. Dar labiau sutriko, kai visgi ją pabučiavau. Labiau nei bet ko kito, troškau šios akimirkos nuo pat pirmos mūsų pažinties dienos.

Prirėmiau jos liekną kūną prie durų ir bučiavau taip lyg tai man kainuotų gyvybę. Galiausiai glamonėjau jos kaklą. Norėjau išpešti iš jos bent vieną dejonę.

- Zayn... - sudejavo.

Nusišypsojau ir kiek atsitraukiau nuo jos. Negalėjau visko ilgiau išlaikyti savyje. Norėjau jos čia ir dabar...

Lia giliai kvėpavo. Jos akys susitiko su manosiomis tik akimirkai ir tuomet aš įstūmiau ją pro duris į kambarėlį už jos nugaros.

Ji sutrikusi apsidairė aplinkui, kai galiausiai pamažu eidamas į priekį, priverčiau ją gultis ant lovos. Nieko nelaukiau ir nusirengiau savo marškinėlius, numečiau juos ant grindų.

Mačiau, kad šis vaizdas jai patiko, tačiau nebuvau toks aklas jog nepastebėčiau jos pasimetimo ar netgi šiokios tokios baimės.

Pasilenkiau prie jos ir paglosčiau jos skruostą. Lia trumpam užsimerkė. Vos jai prikandus lūpą, tai paveikė mane.

- Nenoriu tavęs nuskriausti... Todėl geriau jau nesispyriok. - sušnabždėjau.

Pradėjau ją bučiuoti ir visaip kitaip maloninti. Dejonės vis sklido iš jos lūpų, kurias, nors ir kaip man jos patiko, teko pritildyti bučiniais.

Stebėjausi tik tuo, kad ji dar nuo manęs nepabėgo. Tačiau netrukus viską supratau...

- Tu dar nekalta? - tai mane šokiravo.

*

Po galais.

Nutilau. Velnias ir taip pasakiau jau per daug...

Pažvelgiau į Milą, ji žiūrėjo tik į vieną tašką, tarsi bandė viską sudėlioti į savo vietas.

- Tu buvai tas pirmasis? - vos sugebėjo paklausti.

Jaučiau jos balse daug nuostabos. Dabar supratau kaip man pasisekė, kad sustojau pasakoti kaip tik laiku...

Atsidusau ir linktelėjau. Tuomet Mila atsitraukė nuo manęs. Tarsi jos prisiminimai staiga būtų grįžę, bet aš klydau...

- Kodėl užmiršau šią akimirką? - paklausė.

Trūktelėjau pečiais.

- Ne tai dabar svarbu. Geriau pagalvok kas tuomet yra tas William? - prisiminiau.

Mergina staiga pakėlė akis į mane.

- Aš tikiu tik tavimi. Prašau neleisk man grįžti atgal į tą klubą... - stipriai apsikabino mane.

Sutrikau. Juk vėliau ji nekęs manęs, žinau tai. Tačiau dabar jaučiu pareigą ją apsaugoti. Negaliu leisti Tyler ją įbauginti. Na ir kas, kad tas sumautas raktas kainuoja mano gyvybę, svarbesnė yra Mila, ypač žinant faktą, kad ji ta pati Lia...

- Nesijaudink, neleisiu Tyler kažką tau padaryti. - paglosčiau jos plaukus.

- Tu žinai apie mane žymiai daugiau nei aš pati, bet kodėl nori mane saugoti? - paklausė.

- Galbūt būtent dėl to, kad žinau daugiau ir noriu tai daryti. - atsakiau.

Žinojau, kad klystu. Saugoti ją, tai taip pat pasirašyti sau mirties nuosprendį. Juk neveltui Tyler norėjo ją pašalinti, ji jam kelia pavojų. O kas sakė, kad nekelia kitiems?

Ir kas čia įvyko? Zayn Milos pirmasis? Kokia buvo visa ta situacija? Ką Zayn nuslėpė?
Nuomonių & votes. :)

Autorė