29.
"IŠGYVENIMAS"
*Milos akimis*
Pramerkiau akis ir kūnu nuvilnijo skausmo banga, tuomet prisiminiau, kad nusiritau laiptais žemyn. Susiraukiau ir stipriai užsimerkiau, kai prisiminiau daug daugiau...
-Žvilgsnis į praeitį-
- Lia, nesijaudink ir uždaryk duris, turiu pasikalbėti su tavimi asmeniškai. - Tyler balsas skambėjo labai rimtai.
Aš tik linktelėjau ir paklausiau jo nurodymų. Jam pamojus į kėdę priešais jo stalą, prisėdau ant jos. Laukiau kol Tyler vėl prabils.
- Būti šokėja tau sekasi gana neblogai, tačiau esi puikios formos, tad galėtum atlikti ir kitokius darbus... - nutęsė.
Kiek susiraukiau. Apie kokius kitus darbus jis kalba?
- Turiu žmonių, kurie galės tave to pamokyti. - šyptelėjo žvelgdamas į mane.
- Ko pamokyti? - vis dėlto paklausiau.
- Naudotis ginklais, išsilaisvinti jei tai būtina bei apsiginti. Būsi man reikalinga, kaip jaukas. Na, žinai, gražios išvaizdos mergina juk negalėtų lengvai apsisaugoti, tačiau tu galėsi...
*
Plačiai atmerkiau akis ir lėtai apsidairiau. Kaip ir numaniau, aš nebuvau savo namuose. Tačiau esu buvusi šioje vietoje daug anksčiau, būdama Lia... Tai tas pats sandėlis, kuriame vyko mano apmokymai.
Juokinga, bet tikriausiai turėčiau padėkoti tam, kas nustūmė mane nuo laiptų, nes dėl to galvos sutrenkimo aš viską prisiminiau. Ir tiesa, aš juk mačiau kas tai padarė. William. Vaikinas, kuriuo Zayn liepė man nepasitikėti. Dievaži, Zayn... Jis tebeturi raktą ir jam tikrai dėl to gręsia pavojus.
Apsipratusi su čia vyraujančia tik blankia šviesa, supratau, kad esu pririšta prie kėdės. Ilgai netrukus jau žinojau ką turiu padaryti, kad išsilaisvinčiau. Tiesą sakant, gera prisiminti ir gera žinoti, kad buvau apmokyta. Tačiau mane neramino tai, kad užuodžiau čia benzino kvapą...
Staiga už durų išgirdau balsus. Puikiai girdėjau kiekvieną sakomą žodį. Vadinsi, išsilaisvinimas turės palaukti.
- William, esi geresnis bendrininkas nei Joe. Tačiau tas kvailys net to nežinodamas užlaikė Malik, padėdamas mums sugauti Lia. Niekada nepasitikėjau jos sąjunga su Malik, jie per daug slapstėsi ir tikėjosi, kad nieko nežinau. Na, o aš tik laukiau tinkamos akimirkos, kad ta mergiotė parodytų man kur yra raktas. - juokėsi Tyler.
- Kai sugausime Malik, būtinai jį atvesime čia, bose. Nėra nei menkiausios abejonės, kad raktą jis turėjo jau seniai. - tarė Will.
- Gerai, vos tik gausiu tai, ko man reikia, sudeginsiu juos gyvus. - vėl nusijuokė. - O dabar keliauk ieškoti Malik, o aš einu patikrinti ar Lia dar neatsibudo.
- Žinoma, bose.
Neprireikė nei sekundės, kad suvokčiau jog turiu veikti greičiau nei Tyler ir Will. Jei pavėluosiu, mirsiu ne tik aš, bet ir Zayn, o galbūt ir dar kas nors.
Išgirdau atrakinamų durų garsą, todėl užsimerkiau. Geriau suvaidinti, kad vis dar esu nenubudusi ir pulti, kai mažiausiai to tikimasi.
Susikoncentravau ties savo klausa ir kitais pojūčiais. Girdėjau, kad Tyler įžengė į vidų, netrukus ir pajutau jo kvėpavimą visai šalia. Puikiai pamenu, kad jis visada troško turėti mane tik sau, tačiau aš įsimylėjau Zayn ir tai buvo klaida... Būtent dėl to dabar kentėsime abu, jei tik aš nepaskubėsiu.
Kai supratau, kad Tyler nutolo nuo manęs, atmerkiau akis ir apsidairiau. Jis stovėjo nusisukęs nuo manęs ir kažko ieškojo. Tai buvo mano proga pabėgti. Todėl nieko nelaukdama kojomis stumtelėjau save su kėde atgal ir kai nukritau ant betoninių grindų, kėdė sulūžo, tuomet atsirišo ir virvės.
Spėjau sugauti sumišusį T žvilgsnį, kai pasileidau bėgti pro duris. Netrukus išgirdau sparčius žingsnius už savęs, žinoma, juk Tyler negali manęs paleisti. Tik ne dabar, kai aš viską tikrai girdėjau. Tačiau aš nesustojau bėgusi, juk tai dėl mano ir kitų gyvybių.
Pritrūkusi oro, bėgau už kampo ir pasislėpiau už dar kito kampo, kad suklaidinčiau T. Delnu užsidengiau burną, kad prislopinčiau alsavimą. Mačiau kaip Tyler nubėgo pro šalį, tuomet lengviau atsikvėpiau.
Išlindau iš už kampo ir apsidairiau. Koridorius buvo tuščias.
- Keista... - sumurmėjau.
Jaučiau, kad kažkas čia ne taip, atrodė per lengva, tad atsargiai ir lėtai ėjau į priekį. Stengiausi iš akių neišleisti nei menkiausios detalės ir prisiminti kiekvieną užkampį, kuriame galėdavau pasislėpti per apmokymus. Tačiau akivaizdu, kad vieną praleidau... Tuoj pat pajaučiau tvirtą sieną už savęs bei smarkiai spaudžiamus mano riešus prie jos. Tyler pasitikinčiai žvelgė tiesiai į mane.
- Kažkaip tu viską prisiminei, ar ne? - iš karto paklausė.
Štai būtent dėl ko jis sutriko, kai aš išsilaisvinau. Mila be atminties visiška bailė, taigi nebūtų to padariusi.
- Tai viskas, ko nori paklausti? - pasišaipiau.
Buvau priremta dar smarkiau, todėl T susilaukė iš manęs pikto žvilgsnio. Skausmas man nerūpėjo, viskas apie ką galėjau galvoti, tai pabėgimas.
- Padariau klaidą, kai pasiūliau tau apmokymus. Turėjau jau seniai susidoroti su tavimi ir su Malik. - sumurmėjo.
- Tačiau vaikiškai manęs užsigeidei. - kandžiai tariau.
- Tu graži mergina, Lia, bet nesi labai protinga jei manei galėsianti pabėgti. - šyptelėjo.
Nusijuokiau ir nusukau žvilgsnį, taip apžvelgdama aplinką ir kai ką pastebėdama.
- Klysti, Tyler, esu protingesnė nei tu manai. - tariau.
Staiga užkišau savo koją už jo neitin tvirtai ant žemės stovinčios kojos ir jam praradus pusiausvyrą, pargrioviau jį ant grindų. Nieko nelaukusi ėmiau bėgti ir jei atmintis manęs neapgavo, prisiminiau, kad kažkur netoliese buvo ginklų sandėlis.
Įsmukau pro pirmas pasitaikiusias duris ir pataikiau būtent ten, kur man ir reikėjo. Netrukus patikrinau ginklų apkabas ir pasiėmiau lengvai paslėpiamus ginklus. Rankose laikiau pistoletą, tam atvejui jei mane kas nors užpultų. Taikydamasi išėjau.
Tyler aplinkui nesimatė. Spėju, kad čia buvo tik jis ir Will. Staiga prisiminiau jų pokalbį. Po galais, juk vakare Zayn tetos šventė. Na, atrodo, visgi man teks ten apsilankyti...
*****
Istorija artėja į pabaigą, tad būtų miela sulaukti bent keletos nuomonių.
Ir tiesiog noriu pasakyti, kad dalių nekeliu taip dažnai, nes man patartina būti mažiau prie išmaniųjų technologijų, dėl mano regėjimo. Tikiuosi suprasite.
Lauksiu jūsų votes & nuomonių. :)
Autorė
