Girl Without a Past ×Book 1× (Z.M.)

20. Pirmoji Pažintis

20.

"PIRMOJI PAŽINTIS"

*Zayn akimis*

Visiškai nesupratau kodėl taip įsiutau, tačiau neleisiu, kad kištųsi į mano gyvenimą, dar nesu pasirengęs išsipasakoti...

- Jei nenori nukentėti, nesikišk kur nereikia. - sumurmėjau.

Mila tik susiraukė, ketino man prieštarauti, tačiau pamačiusi mano piktą žvilgsnį, iš karto nutilo.

Priėjau prie jos ir suėmiau jos smakrą, kilstelėjau galvą viršun, kad žvelgtų į mane.

- Nenoriu daugiau jokių ginčų ar bet kokio knisimosi mano praeityje, supratai? - gana šiurkščiai tariau.

Mergina kelis kartus sumirkčiojo ir nežymiai linktelėjo.

- Gerai. - atsitraukiau nuo jos ir apsirengiau.

Lėlytė stebėjo mane. Tikriausiai bandė suprasti kas čia nutiko. Velnias, bet kaip aš galėjau ją pamiršti? Tačiau dabar man aišku kodėl ji taip lengvai man pasiduoda...

- Penktadienį, 19h, būsiu čia. Atsisakymų nepriimu. - kalbėjau apie šventę.

- Koks skirtumas... - sumurmėjo.

Kiek susiraukiau. Po galais, nenoriu, kad ji ant manęs pyktų. Taip nebus gerai.

Atsidusau ir pritūpiau priešais ją. Sėdėdama ant lovos ji net nežiūrėjo į mane, todėl vėl kilstelėjau jos galvą, šįkart švelniai.

- Klausyk, aš nenoriu, kad pyktum ar liūdėtum. Tu tiesiog to nenusipelnei. - tariau.

- Visgi koks dvipusiškas žmogus tu esi. - rimtai atkirto.

Mano veide pasirodė šypsenėlė. Tai juokinga. Pamenu, kad anksčiau ji taip pat šitaip elgdavosi.

- Ko dabar šypsaisi? - susiraukė.

- Atsimenu Lia. - sušnabždėjau.

Ji nutilo, vos akimirkai pažvelgė tiesiai į mane.

- Kaip viskas įvyko? - netikėtai paklausė.

- Kas? - pasimečiau.

- Kaip mes susipažinome? - tarė.

Tikslūs vaizdai iškilo man prieš akis. Dabar prisimenu viską, lyg tai būtų nutikę vakar...

-Žvilgsnis į praeitį-

- Z, ar jau matei naują šokėją? - paklausė manęs Joe.

Tiesa, tuo metu dar gana gerai sutarėme.

- Ne. O ji graži? - nusijuokiau.

- Daugiau nei tai, tačiau ji dar tokia jauna... - nutęsė.

Spėjau suprasti, kad jis galvoja apie nešvankybes. Joe toks jau buvo.

- Kiek jai? - vis dėlto paklausiau.

- Tyler kažką minėjo... Palauk, tuoj prisiminsiu. - susimąstė. - Ak, taip. Jai septyniolika. - sukrizeno.

- O, tikrai jauna, ypač žinant faktą, kad mums visiems čia mažiausiai jau devyniolika. - nusijuokiau.

- Taip, būtent tau, visi kiti vyresni. - priminė.

Nusivaipiau. Nesijaučiau toks ir jaunas prieš kitus. Sugebėjau padaryti daug daugiau nei jie visi kartu sudėjus. Tačiau turėjau kitokią problemą...

- Na, galbūt dar teks susipažinti. - sukrizenau.

- Aišku, kad teks. Tik žinai, Malik, geriau laikykis nuo jos atokiau, puikiai žinome kuo viskas baigtųsi jei ta mergina tau patiktų... - nutęsė.

- Klausyk, nebūtina man visada prikišti, kad esu nuo to priklausomas. - susierzinau.

- Aš tik įspėjau, nenoriu, kad paskui turėtum problemų su Tyler. Visgi jis norės jos. - pasakė atvirai.

Atsidusau. Joe buvo man kaip vyresnysis brolis, jis stengėsi, kad nepapulčiau į bėdą. Buvau dėkingas jam už tai.

- Gerai, aš pasistengsiu. - galiausiai atsakiau.

Joe tik linktelėjo. Šyptelėjau.

- Tai aš einu į sandėlį, ateisi? Visgi tavo pagalba ten praverstų. - tarė.

Papurčiau galvą.

- Gal vėliau. - nenorėjau šiuo metu turėti veiklos.

Draugas vėl linktelėjo ir pasišalino. Žinau, kad jis suprato jog noriu pabūti vienas ir pagalvoti apie savo priklausomybę, jei jau jis man apie tai priminė. Taip būdavo visada.

Galiausiai nusibodo sėdėti prie baro, tad pakilau iš vietos. Ieškojau savo mobilaus, bet neradau jo kišenėse nei niekur kitur. Staiga toptelėjo mintis.

- Velnias, tikriausiai palikau jį Bri kambaryje... - sumurmėjau.

Taip, tuo metu Bri buvo geriausias žaisliukas "gydyti" priklausomybei.

Nužingsniavau į kambarių pusę. Greitai pasiėmiau mobilų iš merginos kambario ir ėjau pro duris iš karto su kažkuo susidurdamas, ir įvirsdamas atgal į kambarį. Durys užsidarė už merginos.

Neprireikė daug laiko, kad suprasčiau jog mano glėbyje žavi rudaplaukė. Ji buvo man dar nematyta. Mergina žvelgė į mane savo giliomis akimis. Tą pačią akimirką tai kažkaip magiškai greitai paveikė mane...

- Nuo ko tu bėgi? - paklausiau.

- Paleisk mane. - neatsakė į mano klausimą.

Atsitraukiau nuo jos kiek iškeldamas rankas, kad įrodyčiau jog nieko jai nepadarysiu.

- Koks tavo vardas? - vėl paklausiau.

- Lia. - sumurmėjo dairydamasi.

- Tu ta naujokė... - susimąsčiau žiūrėdamas į ją.

Merginos žvilgsnis sustojo ties manimi. Kažkas pasikeitė...

- Mane vijosi kažkoks vaikinas... Nežinau ko jam reikėjo. - susiraukė.

Linktelėjau. Kiek nustebau, kad ji visgi kalbasi su manimi. Tačiau negalėjau neatkreipti dėmesio į tai, kad ji buvo su šokėjos apranga, per daug atvira... Dėl to kiek įsitempiau.

- Ar tau viskas gerai? Beje, kas tu? - paklausė ji.

- Gali vadinti mane Z. - šyptelėjau ir nusisukau nuo jos.

Velniai rautų, Joe sakė man prie jos net nesiartinti, o aš sulaužysiu tą pažadą...

Dar kartą pažvelgiau į Lia, atrodo būtent tokį vardą ji sakė. Praėjau pro ją ketinau išeiti. Geriau jau padaryti taip ir palikti ją vieną.

- Paliksi mane? Aš nieko čia nepažįstu, išskyrus tave. - tarė.

- Nepažįsti ir manęs. - sumurmėjau ir išėjau.

Taigi, dalelė praeities... Kas gi vyko toliau? Ar mergina vardu Lia susižavėjo Zayn iš pat pradžių? Kas per priklausomybė?
Nuomonių & vote. :)

Autorė