Girl Without a Past ×Book 1× (Z.M.)

24. Pavojus

24.

"PAVOJUS"

*Zayn akimis*

Nors kelias dienas nemačiau Milos, mano mintys buvo tik apie ją... Vis svarsčiau, kas nutiks, kai ji sužinos visą tiesą apie praeitį?

Ištaikęs laisvą minutėlę, be mafijos reikalų, pamaniau, kad galėčiau visgi aplankyti Milą.

Kai buvau prie jos namų, pastebėjau tikrai matytą automobilį. Ilgai netrukus, supratau kieno jis.

Pravėriau merginos namų duris, nes jos buvo neužrakintos. Iš už džinsų juosmens išsitraukiau pistoletą ir nusitaikiau į priekį, tam kartui jei Tyler būtų pavojingas. Ką aš čia kalbu? Jis ir taip vaikštantis pavojus.

Ėjau į priekį, kai išgirdau žingsnius antrame aukšte, taip pat ir Tyler balsą. Jis ieškojo Milos. O ji protinga jei sugalvojo pasislėpti.

Tyliai užlipau laiptais į viršų. Akimirkai nepastebėjau čia buvusio tuščio vazono ir jis su trenksmu nukrito žemyn suduždamas.

- Velnias. - tyliai nusikeikiau.

Greitai prisiplojau prie sienos už kampo, kai išgirdau artėjant žingsnius. Negaliu įkliūti. Jis nužudys mane vietoje už tai, kad pavogiau tą sumautą raktą. Tiesa, aš paėmiau raktą iš Milos tą paskutinį kartą, kai mylėjomės. Keista, kad ji manęs neįtarė. Suprantama, kad pasielgiau kvailai, nes dabar Mila pateko į nedovanotiną situaciją, tačiau dėl to aš ir čia, ar ne?

Apsižvalgiau ir už akių užkliuvo kiek pravertos durys. Susiraukiau, kai pamačiau kiek išlendant tamsius plaukus pro durų tarpą. Greitai susivokiau. Velnias, Mila ten!

Instinktai suveikė taip, kad įsibroviau pro duris ir prispaudžiau merginą prie sienos, mat čia tikrai buvo mažai vietos. Delnu užčiaupiau jos burną, kad netyčia neišleistų kokio garso. Žiūrėjau tiesiai jai į akis. Mačiau, kad ji išsigando ir jos akys nežinojo kur dėtis. Galiausiai supratau dėl ko visa tai...

Užkišau ginklą atgal už džinsų juosmens ir patraukiau užkritusią plaukų sruogą merginai nuo veido.

- Nerėk. - sušnabždėjau, kai patraukiau delną jai nuo burnos.

- Ką tu čia veiki? - tyliai paklausė.

- Norėjau aplankyti, bet pamačiau Tyler automobilį. - paaiškinau.

Ji vos vos linktelėjo.

- Ko jam reikia? - nors atsakymą žinojau ir taip, norėjau įsitikinti.

- Rakto. Nežinau kaip sugebėjau, bet aš jį pamečiau. - susiraukė.

Šyptelėjau ir iš džinsų kišenės ištraukiau raktą su grandinėle, iškėliau priešais ją. Ji pakreipė galvą ir sutrikusi žiūrėjo į mane.

- Atleisk, kad paėmiau jį, maniau, kad taip būsi saugesnė. - tariau.

- Kaip matai nesu. - purkštelėjo.

- Nagi, viskas bus gerai. Tyler dings, prižadu. - paglosčiau jos skruostą. - Reikia tik palaukti.

- Kiek laukti? Juk bet kada gali grįžti mano mama. - sunerimo.

- Nesijaudink, Tyler greitai nusibos šitaip žaisti. - šyptelėjau.

Mergina kiek pasijudino ir tai sukėlė kažkokius šiurpulius mano kūne. Velnias, mes taip arti vienas kito...

Mila žvelgė į mane ir kiek atskyrė savo lūpas, kai mano rankos švelniai nuslydo jos rankų oda žemyn, ir aš sunėriau mūsų pirštus. Nepaleidau akių kontakto, kaip ir jos rankų, kai priverčiau ją apsikabinti mano juosmenį, taip prisitraukdamas ją arčiau savęs.

Netruko nei sekundės, kai pasilenkiau prie jos ir suliečiau mūsų lūpas. Atsitraukiau, kad pamatyčiau jos akis, bet tuomet ji pati užsivedė mane bučiuoti. Tą pačią akimirką iškėliau jos rankas jai virš galvos, vis dar laikydamas sunertus mūsų pirštus, prispaudžiau ją prie sienos ir ėmiau bučiuoti aistringiau.

Kiek sutrikau, kai pajaučiau jos koją švelniai kylant tarp mano kojų prie pat mano džinsų. Atsitraukiau.

- Ką darai? - kilstelėjau antakį.

- Jei tik galėčiau, dabar pat tau atsiduočiau... - sušnabždėjo.

Pajutau kaip įsitempė visi mano raumenys. Velnias, o tai tikrai veikia. Vis dar veikia. Pamenu, kad ir anksčiau ji yra taip dariusi.

- Galėčiau išpildyti tavo norą, bet gaila, kad mes pavojuje. - priminiau.

- Galėčiau būti tyli. - ji prikando savo lūpą, nekaltai žvelgdama į mane.

Aiktelėjau. Tarsi senoji ji būtų sugrįžusi. Tik Lia sugebėjo šitaip varyti mane iš proto...

-Žvilgsnis į praeitį-

- Nagi, mažyte, viskas gerai? - paklausiau, kai abu buvome po antklode ir aš vis dar įsitaisęs virš jos.

- O kada buvo blogai, kai esu su tavimi, Malik? - kilstelėjo antakį.

Nusijuokiau.

- Tu teisi. Aš juk nemoku būti blogas, kai tau reikia trupučio pasitenkinimo. - sukrizenau.

Mergina kiek paraudo.

- Juk ne man vienai to reikia, kazanova. - sukikeno braukdama delnu nuo mano krūtinės iki pilvo preso.

- Žinai, spėju, Tyler mus abu nudėtų jei apie viską sužinotų. Kaip tu sugebi neišsiduoti, lėlyte? - kilstelėjau antakį.

- Na, reikia būti labai protingu. - nusijuokė.

Supratau, kad ji tik norėjo mane paerzinti, tad tiesiog šyptelėjau. Trumpai sujungiau mūsų lūpas.

Jaučiau jos rankas slenkant mano ištreniruotais raumenimis...

*

- Manau, mums reikia iš čia išeiti. Tyler jau turėjo nusibosti tavęs ieškoti. - šyptelėjau.

Mila atsiduso. Aš apsisukau ir kiek pravėriau duris.

- Būk čia, aš einu patikrinti. - tariau.

Ji tik linktelėjo ir aš išlindau iš sandėliuko. Uždariau duris. Akimis ieškojau kažko, kas parodytų jog Tyler vis dar čia. Nusileidau laiptais žemyn ir išėjau į kiemą, ir pamačiau čia vis dar stovintį Tyler automobilį.

- Mėšlas... - sumurmėjau.

Greitai apsisukau ir grįžau į vidų, kaip tik akis į akį susidurdamas su Tyler.

- Nagi nagi, ką gi mes čia turime? - pasišaipė.

- Kodėl negalėjai palaukti kol pats atnešiu tau tą sumautą raktą? - paklausiau.

- Na, man atrodo, kad ta mergiotė vėl susuko tau galvą, ar aš klystu? - nusijuokė.

- Kokį mėšlą tu čia kalbi? - susiraukiau.

- Tik nereikia man meluoti, kad taip nėra. Galvoji, kad aš nežinau kas tarp judviejų buvo? - pareiškė.

Nežinojau ką ir sakyti.

- Žinai, vienintelis dalykas, kuris viską atlygins, tai... Jos mirtis. - tarė.

Tą akimirką nespėjau sureaguoti, kai Tyler šovė į mane. Visa laimė, kad tai buvo tik įbrėžimas ant rankos, tačiau aš pamečiau jį iš akių.

Netrukus išgirdau klyksmą. Po velnių, tikriausiai tas šūvis priviliojo Milą. Pasileidau bėgti į antrą aukštą...

Tai kas nutiko Milai? Ir ką Zayn pamatys?
Nuomonių & votes. :)
P.S. Atsiprašau, kad dalis kiek vėluoja.

Autorė