Girl Without a Past ×Book 1× (Z.M.)

30. Ištikimybė Draugams

30.

"IŠTIKIMYBĖ DRAUGAMS"

*Zayn akimis*

Vos Joe paliko mane vieną, grįžau į namus. Rankoje laikytą raktą, įsikišau į džinsų kišenę.

- Mama? - šūktelėjau, tačiau niekas neatsiliepė.

Nuėjau į virtuvę tikėdamasis rasti kokį nors jos paliktą raštelį ir buvau teisus.

"Branguti, išvažiavau padėti tavo tetai ruoštis šventei. Susitiksime ten. Myliu. Mama"

Šyptelėjau ir užlipau laiptais viršun į savo kambarį. Iš spintos ištraukiau pakabą su baltais marškiniais ir juoda liemene. Neketinau rengtis kostiumo, netgi jei tai ir tetos šventė, tiesiog jis varžo mano judesius. Labiau mėgau džinsus ir tai kas paprasta.

Pažvelgęs į laikrodį, supratau, kad artėja vakaras. Kažin ar Mila nepersigalvojo ir vis dar ateis? Ar išvis galiu tikėtis jos atleidimo? Papurčiau galvą ir nuvijau mintis šalin. Turėčiau galvoti apie šventę, o ne apie Milą ir praeitį.

Nusirengiau marškinėlius ir numečiau juos ant lovos, tuomet nužingsniavau į vonią. Atsukau vandenį ir pakišau rankas po tekančiu vandeniu, kelis kartus jomis perbraukiau per veidą ir pažvelgiau į veidrodį. Užsukau vandenį ir pasiėmiau rankšluostį, nusisausinau veidą, ir staiga suskambo mano mobilusis.

- Taip? - atsiliepiau.

- Zayn, ar tu sveikas? Kur esi? - Joe buvo kiek išsigandęs.

- Aš namuose, ruošiuosi į tetos šventę. Kas nutiko? - susiraukiau.

- Klube dedasi neaiškūs dalykai. Tyler nėra, o William ieško tavęs. Tiesiog būk atsargus, nes neabejoju, kad visiems reikalingas tik tas raktas. - greitai pasakė.

- Palauk, lėčiau. Ar tu klube?

- Taip, bet net nebandyk čia rodytis. Aš viską sutvarkysiu, tiesiog eik į tą šventę ir pasirūpink Mila...

Prieš nutrūkstant ryšiui, išgirdau šūvius.

- Joe! - surikau į ragelį.

Mėšlas! Perskambinau Joe, bet atsiliepė tik jo balso paštas.

- Velniava! - sumurmėjau.

Dirstelėjau į laikrodį. Liko maždaug dvi valandos iki šventės. Žinau, kad Joe liepė man nesirodyti klube, bet niekada nepalieku draugų likimo valiai.

Greitai apsirengiau rūbus skirtus šventei. Žinojau, kad po visko važiuosiu tiesiai į ją, nes nebus laiko dar kartą persirengti. Tuo pačiu iš seifo išėmiau pistoletą ir pripildžiau apkabą šovinių, užsikišau šį už džinsų juosmens nugaroje.

Būdamas kieme, sėdau į savo automobilį ir nusukau į kelią link klubo. Jau seniai ten nesilankiau, tačiau atrodo praeitis tiesiog velkasi man iš paskos...

Netrukus buvau prie klubo. Net neklauskit kokiu greičiu aš važiavau. Trumpinau kelią kaip tik galėjau.

Įbėgau vidun. Buvo tamsu ir nei vieno lankytojo čia nebuvo, todėl iš karto taikiausi ginklu. Apsižvalgiau ir lėtai pradėjau eiti link Tyler kabineto. Vos užėjau už kampo, išvydau kelis apsauginių lavonus. Grindys ir sienos buvo aptaškytos raudona - kraujo spalva. Pyktis perėjo mano kūnu. Koks nesveikas, sadistas ar sociopatas žmogus gali būti, kad taip elgtųsi?

Atitraukiau akis nuo kraujo ir lavonų, ėjau pirmyn. Mačiau pravertas Tyler kabineto duris, taip pat galėjau girdėti balsus. Joe ir William.

- Nagi, nušauk mane, ko dar lauki?! - šaukė Joe.

- Ne taip greitai. Malik vis tiek ateis tavęs gelbėti, juk jis nepalieka savo draugų vienų. - nusijuokė Will.

- Jis neateis, liepiau jam čia nesirodyti. Jei jis protingas, saugos Milą, o ne mane. - Joe balsas skambėjo tvirtai.

- Kalbant apie ją, tai geriau jau Malik pasirodytų, nes jo brangioji lėlytė su Tyler. Mes išgabenome ją iš jos namų, o tu užlaikydamas Malik, kad ir apie ką jūs kalbėjotės, padėjai mums. - juokėsi.

- Suknisti idiotai... - suurzgė Joe.

Po velnių, nejau Mila pavojuje? Kaip galėjau tai praleisti pro akis? Neatleisiu sau jeigu prarasiu ją ir vėl.

Apsižvalgiau ir pastebėjau dūmų granatą dar su žiedu. Paėmiau ją ir užsikišau nugaroje už džinsų. Labai tikiuosi, kad viskas bus taip kaip planuoju...

- Ei, Will, aš čia ir žinau, kad tau reikia manęs. - pasirodžiau taikydamasis ginklu.

Dabar puikiai galėjau nužvelgti aplinką, taigi, mačiau kur Joe. Pro akis nepraslydo ir tai, kad jis pašautas. Mėšlas.

- Mesk ginklą, Malik, arba kita kulka tavo draugui bus mirtina. - tarė William.

- Z, juk sakiau čia nesirodyti. - pyktelėjo Joe.

- Aš draugų nepalieku. - padėjau ginklą ant grindų ir stumtelėjau link Will.

Kol visas jo dėmesys buvo sutelktas į mano ginklą, aš greitai išsitraukiau dūmų granatą bei nutraukiau jos žiedą ir mečiau ją tiesiai Will po kojomis. Vos dūmai ėmė plėstis patalpoje, puoliau prie William ir bandžiau išmušti pistoletą jam iš rankų, tačiau jis priešinosi. Vos susitikus mūsų žvilgsniams, pasigirdo šūvis. Po sekundės Will kūnas susmuko tiesiai priešais mane. Kai supratau, kad aš švarus, pasukau akis į Joe pusę.

- Tu išgelbėjai mane. - tariau sumišęs.

- Padarei tą patį, kai atėjai manęs gelbėti, brolau. - šyptelėjo numesdamas ginklą šalia.

- Ar viskas ką jis sakė tiesa? - paklausiau atsikvošėjęs.

- Nežinau. Tyler apgavo mus visus, tačiau netikiu, kad galėjo prieiti iki tiek vien dėl to sumauto rakto. - papurtė galvą.

- Aš jį turiu. - sumurmėjau.

- Turi? - sutriko. - Tuomet nešdinkis iš čia kol dar esi gyvas, nes neabejoju, kad Tyler jei ir ieškos tavęs, tai bus šventėje. Tikriausiai Mila taip pat joje ir Will tik melavo.

- O kaip tu?

- Nesijaudink, nepražūsiu. - šyptelėjo.

Linktelėjau ir nuo grindų sugriebęs savo pistoletą, išlėkiau iš pastato. Skubėjau į šventę. Tikiuosi, kad Mila bus ten, o jei ne... Tuomet išmušiu visus atsakymus iš Tyler, vos tik jis pasirodys.

*****
Tai prieš paskutinė dalis, tad tikiuosi sulaukti jūsų dėmesio! :)
Votes & nuomonių.

Autorė