27.
"ATSTŪMIMAS"
*Milos akimis*
-Po kelių dienų-
Tą dieną, kai Zayn paliko mane palatoje vieną, turėjau laiko viską apgalvoti. Kelias ateinančias dienas jo vengiau. Buvo tikrai sunku suvokti ką jis man padarė. Ne, buvo sunku susitaikyti, kad būtent jis man tai padarė...
Mama paklausė kaip laikausi ir kas nutiko, kad nebendrauju su Zayn. Pasakiau jai jog susipykome ir nenoriu jo matyti, tad ji puikiai mane suprato. Juk negalėjau sakyti, kas nutiko iš tiesų.
Besileisdama laiptais žemyn išgirdau balsus. Pažįstamus balsus.
- Ponia Walder, prašau, pakvieskit Milą, aš privalau su ja pasikalbėti. - girdėjau juodaplaukio balsą.
- Atleisk, Zayn, bet ji nenori su tavimi kalbėtis. Niekuo negaliu tau padėti. - atsakė mano mama.
Išvis, ką jis čia veikia? Staiga prisiminiau, kad jau rytoj vyks ta šventė, kurioje sutikau dalyvauti su Zayn. Mėšlas...
Girdėjau užsidarant duris, todėl pagaliau nusileidau laiptais žemyn. Mama ketino eiti į virtuvę, bet pamačiusi mane, stabtelėjo.
- Tai buvo Zayn, tiesa? - paklausiau.
Mamos veide iš karto pasirodė susirūpinimas ir ji tik linktelėjo. Vos šyptelėjau ir grįžau atgal į savo kambarį. Mažai apie kažką kalbėjau net su mama. Apie ką galėčiau kalbėti? Juk ir pati nežinau kas dedasi...
Uždariau kambario duris ir nuslydau jomis ant grindų, rankomis apsikabinau kelius, užsimerkiau. Prisiminiau tai, ką paskutinėmis dienomis patyriau su Zayn. Jaučiau besikaupiančias ašaras vien dėl to, kad nebežinau kaip turėčiau elgtis. Ar galiu jam atleisti? Jei ne Tyler, aš nieko taip ir nežinočiau, vargu ar Z būtų sugebėjęs viską prisipažinti...
Netikėtai pajutau kaip kažkas švelniai priliečia mano skruostą. Greitai atsimerkiau ir priešais save išvydau juodaplaukį. Buvau apimta šoko, todėl negalėjau nei šaukti, nei kažkur bėgti. Jaučiau tik kaip skruostais ėmė riedėti ašaros.
- Neverk, prašau. Nenoriu, kad kentėtum, meile. - Zayn švelniai nubraukė mano ašaras.
Žiūrėjau tiesiai į jo gilias, rudas akis.
- Atsiprašau dėl visko, ką padariau. Žinau, aš melavau tau ir tikrai nenusipelniau, kad man atleistum, bet... - jis atsiduso. - Aš negaliu gyventi toliau žinodamas, kad nepabandžiau atsiprašyti ir visko pakeisti.
- Kaip žadi tai pakeisti? Laiko atgal neatsuksi, Zayn. - pagaliau atsistojau.
Juodaplaukis taip pat pakilo priešais mane, rankomis pasirėmė į duris. Jis niekaip negali nuo manęs atsitraukti, ar ne?
- Man nebūdinga prašyti atleidimo, esi tokia vienintelė, dėl kurios stengiuosi pasikeisti, Mila... - nutęsė.
Jis stebėjo mano akis, kai galiausiai supratau, kad jis lenkiasi arčiau mano veido, aš lyg suakmenėjau. Praėjus vos sekundei pajaučiau susiliečiant mūsų lūpas. Tačiau aš staiga atsitraukiau.
- Nereikia. - papurčiau galvą vis dar užsimerkusi. - Iš tikrųjų atėjai dėl šventės, tiesa? - atsimerkiau.
Mačiau, kad Zayn sutriko. Tai tikriausiai pirmas kartas, kai nuo jo atsitraukiau. Jis atsiduso.
- Tu teisi. Norėjau įspėti, kad jei vis dar ruošiesi ateiti, tai nepamiršk kaukės. Teta nori, kad tai būtų panašu ne į labdaros renginį, o kaukių balių. - sumurmėjo.
- Gerai, supratau tai. - linktelėjau.
- Galbūt bus geriau jei aš jau eisiu. - žiūrėjo į mane.
- Taip. - pritariau.
Z vos šyptelėjo ir pasitraukė nuo manęs. Išėjo į mano balkoną ir po akimirkos dingo. Širdis sakė man jį sulaikyti, tačiau protas neleido to padaryti...
Kai pagaliau atsikvėpiau ir viską apgalvojau, paskambino Aria. Papasakojai jai apie viską ir ji puikiai mane suprato. Aria buvo vienintelė mano draugė ir aš džiaugiausi, kad bent ja galiu pasitikėti. Tačiau ji patarė man nueiti į tą šventę, mat ten bus ir ji. Keista, ar ne?
Išėjau iš kambario. Girdėjau kaip užsidarė lauko durys, tikriausiai mama išėjo į darbą ir pamanė, kad dėl to nereikia manęs įspėti. Atsidusau ir priėjau prie laiptų. Prisiminiau, kad visai neseniai čia mane užpuolė Tyler. Kažin ar jį jau sugavo? Galbūt turėčiau šito paklausti Zayn, visgi tai dėl mano saugumo.
Tuomet prisiminiau, kad palikau mobilų kambaryje. Apsisukau ir ketinau grįžti jo pasiimti, bet prieš akis tik sušmėžavo kažkur matytas veidas ir buvau pastumta. Pajutau tik tai, kad nusiritau laiptais žemyn ir nebetekau sąmonės...
*****
Vėl atsiprašau, kad dalis vėluoja. Tiesiog vis labiau pritrūkstu minčių, taigi manau, kad per kelias ateinančias dalis stengsiuosi užbaigti šią istoriją.
Lauksiu jūsų votes & nuomonių.
Autorė
