Sold // z.m. ✓

-1-

Nauja istorija, kuri turės reguliarius įkėlimus, nes ją rašau ir Fb ^^ Tikiuosi jus sudomina ir jums patiks ;) P.s. viršuje istorijos traileris ^^

*-*-*-*-*-*-*-*-*-*-*-*-*-*-*

"Nevykėlę!" pastūmė mane mokyklos populiarusis, o visi aplinkui juokėsi. Aš pasisukau į kitą pusę ir norėjau eiti, bet tada mane pastūmė jo geriausias draugas.

"Kur bėgi liurbę." vėl visi juokėsi.

"Mes tik norim pažaisti, ar ne berniukai?" populiarusis stipriai mane pastūmė ir aš parkritau, o knygos buvusios mano rankose išsisklaidė.

"Kas čia vyksta?!" sušuko mokytoja.

"Tą nevėkšlą prie mūsų kabinėjasi." sucypė mokyklos populiarioji.

"Skirstikitės." liepė mokytoja ir priėjo prie manęs. "Viskas gerai?"

"Taip." linktelėjau ir pradėjau rinktis knygas.

"Iki rytojaus." ji nusišypsojo ir nuėjo.

Susirinkau knygas ir atsistojusi pažvelgiau į mokykloje esantį laikrodį. 15:19. Šūdas patėvis manę užmuš, nes aš vėluoju. Pasisukau link išėjimo ir pradėjau bėgti.

Kelias nuo mokyklos iki namų yra ilgas. Jei populiarieji būtų prie manęs nesikabinėję būčiau spėjus į autobusą, bet dabar jis iš važeves todėl man tenka bėgti. Patėvis mane užmuš, nes vėluoju grįžti namo ir prisimanys, kad buvau į policiją jo paskųsti. Aš taip ir padaryčiau, bet negaliu. Syki pasiskundžiau, policiją nepatikėjo, nes pagal juos mano patėvis auksinis, o patėvis mane primušė. Visa savaitę tada nėjau į mokyklą, nes negalėjau pajudėti.

Pasiekusi namus nustojau bėgti ir pradėjau eiti. Kvėpavau sunkiai, nes bėgti teko ilgai, nors dariau pauzes, nes pavargdavau. Priėjau prie durų ir nespėjau paliesti rankenos kai jos staigiai atsidarė.

"Kur buvai?" paklausė patėvis. Jis pagriebė manę už rankos ir įtempė į vidų.

"Pa-pavėlavau į autobusą." atsakiau žvelgdama į žemyn.

"Ką aš tau sakiau apie vėlavimą?!" pajutau skausmą žande, į kurį jis man trenkė iš delno.

"T-tu ma-mane nubausi." mikčiodama atsakiau ir laikiau ašaras, kurios kaupėsi mano akyse.

"Teisingai." jis iš kumščio trenkė man į pilvą ir aš susiriečiau. Gerai, kad pakeliui susidėjau knygas į kuprinę. Pagalvojau inkšdama iš skausmo. "Dabar aš pasilinksminsiu." jis nusišypsojo ir iš delno trenkė man per veidą.

Aš suinksčiau ir paėjau kelis žingsnius atgal. Jis nusijuokė ir iš kojos spyrė man į pilvą. Nuo to spyrio parkritau ir trenkiau galvą į svetainėje stovinčio stalo kampą. Pamirksėjau akimis, nes viskas pradėjo lietis.

Kai vaizdas nustojo lietis pamačiau patėvį be einant link manęs. Jis sustojo šalia ir pradėjo spardyti man į šonus. Jis nedurnas todėl spardo tik šonus, nes juos galiu prisidengti su megztiniu. Į veidą trenkia tik su delnų, nes delno žymias galiu paslėpti po makiažu.

Jis pradėjo mane dar stipriau spardyti ir aš mėginau susiriesti, bet jis neleido. Iš mane bergždžiu mėginimų jis tik juokėsi ir spardė stipriau. Pasisukau ant šono ir pradėjau kosėti. Pažvelgus mačiau, kad tai kraujas. Jis dar syki spyrė man į šoną ir ir pasitraukė.

"Dink man iš akių." aš mėginau atsistoti, bet nepavyko. "Šiandien apie maistą gali pasvajoti."

Aš tylėdama ir nuleidusi galvą šliaužiau link svetainės išėjimo, o jis juokėsi. Pasiekus laiptus įsikibau į turėklus ir pamėginau atsistoti. Mano kojos drebėjo, bet aš šiaip ne taip atsistojau. Pastovėjau vietoje gyliai kvėpuodama, nes man skaudėjo šonus. Kai skausmas aprimo pradėjau lipti į viršų. Visa kelią galvojau nukrisiu, nes šonus skaudėjo ir kosėjau.

Uždarius kambario duris nusiėmiau kuprinę nuo pečių, apie kurią buvau pamiršus, ir numečiau į kampą. Tada nusigavau iki lovos ir atsiguliau. Atsiguliau ant nugaros ir pažvelgiau į lūbas. Dabar kai niekas manęs nemato leidau savo ašaroms riedėti skruostais.

Kodėl man? Kodėl aš turiu tai kęsti? Už ką mane šitaip baudžia? Kaip aš noriu numirti, man jau viskas atsibodo. Nebe iškentusi skausmo praradau sąmone ir pirma syki per kelias dienas miegojau be košmarų.

Prabudusi pažvelgiau į lango pusę ir pamačiau, kad jau tamsu. Susiraukusi mėginau prisiminti kodėl pabudau, bet tada išgirdau garsias aimanas sklindančias iš patėvio kambario. Jis ir vėl pisasi su kažkokia prostitute.

"O taip! Markai gyliau! Oh, oh, oh."

Išsiridenau iš lovos ir nušliaužiau link savo tualeto. Ten pasilenkiau virš tualeto ir apsivėmiau. Tas spiegimą tiesiog verčia vemti, tai dar pridėti tuos garsus. Ir vėl vėmiau.

Nušliaužiau iki kriauklės ir prasiskalavau burną. Grįžau į kambarį ir atsisėdau ant lovos.

"Dieve Markai tu toks didelis." ji vėl suaimanavo.

Aš žinau, kad ji taip specialiai, nes patėvis liepė. Atsipūtusi atsistojau ir nusprendusi eiti pasivaikščioti tyliai išėjau pro kambario duris. Pasiekusi laiptus įsikibau į turėklus ir pradėjau leistis žemyn.

Atidariau duris ir tyliai išėjau. Lauke buvo šaltą ir pasigailėjau, kad nepasiėmiau striukės. Atsikvėpiau ir pasukusi į dešinę nužingsniavau link parko. Ten šiek tiek pasėdėsiu ir grįšiu, gal jie jau bus baigę.

Išgirdusi važiuojančia mašiną pažvelgiau į šoną ir pamačiau važiuojanti furgoną. Daug apie jį negalvojau, nes vistiek jis tik pravažiuos pro šalį. Atsikvėpiau ir toliau ėjau kai išgirdau jį staigiai sustojant. Apsisukau atgal ir pamačiau išlipant du vaikinus. Pastebėjus, kad jie eina link manęs pradėjau bėgti, bet jie tuoj pat mane pasivijo ir pagriebė man už rankų...