Sold // z.m. ✓

-22-

"Kokį planą?" paklausiau jo kai mes įžengėm į jo kabinetą.

"Palauk." jis pasidairė ir uždaręs duris atsisuko į mane. "Prisėsk." paliepė ir aš nuėjau prie vienos kėdės priešais jo stalą ir atsisėdau.

"Kokį planą sugalvojai?" paklausiau kol jis ėjo atsisėsti į savo kėdę.

"Aš galvojau apie tavo žodžius." jis padėjo rankas ant stalo ir žvelgė į mane. "Tu užsiminei, kad Morečio žmonės pas save vilioja tuos, kurie pradeda manęs nekęsti."

"Na aš taip manau, nes juos lengviau patraukti į savo pusę." linktelėjau susiraukusi.

"Man reikia, kad tu supyktum ant manęs." jis pasakė ir aš dar labiau susiraukiau.

"Ką?" žvelgiau į jį tarsi jam su protu būtų susimaišę.

"Tau reikia vaidinti, kad tu pyksti ant manęs ir rezgi kaip manęs atsikratyti. Na žinai, jog nekenti manęs." jis atsirėmė į kėdę.

"Tu nori, kad aš vaidinčiau jog tavęs nekenčiu?" pasitikslinau ir jis linktelėjo. "Kodėl neprašai ko nors kito?"

"Prašyčiau, bet priešai nepatikėtu, kad Reya ar Niall manęs nekenčia, nes jie man ištikimi." jis pasakė. "O, kad tu manęs nekęstum jie suprastu, nes aš tave skriaudžiau jei pamiršai."

"To aš nepamiršau." prisiminus šiurpuliai nusirita mano kūnų.

"Aš nenorėčiau, kad tu būtum masalu, bet neturiu kito pasirinkimo, nes kitais nepasitikiu." jis pažvelgė į sieną.

"Kodėl pasitiki manimi? Aš galiu būti išdavikė, tu to nežinai." pasakiau jam, o jis staigiai atsisuko į mane.

"Ne manau, kad tu išdavikė." jis ramiai atsakė.

"Kodėl?" paklausiau pakėlusi antakį.

"Nes po Rose aš pasimokiau ir žinau ką tu veiki kiauras dienas." jis mirktelėjo ir mano apatinis žandikaulis atvipo.

"Ne." pasakiau nepatikėdama.

"Taip." jis išsišiepė. "Kamerų pilna visur." jis prikando ir aš nuraudau pagalvojus, kad jis galėjo matyti mane besimaudančia nuoga duše.

"Nerausk, nėra to ko nebūčiau matęs. Bet ne neigsiu, kad kai pirma kartą pamačiau norėjau ateitį ir tave padaryti." jis šypsojosi.

"Iškrypėlis." sumurmėjau.

"Žinau." jis atsakė ir aš dar labiau išraudau. "Dabar gali ką nors sušaukt ant manęs ir eiti ką nors paveikt."

"Prieš tai turiu klausimą." pasakiau atsisėdama tiesiai.

"Klausau?" jis irgi atsisėdo tiesiai.

"Ar aš dar šoksiu?" paklausiau ir laukiau atsakymo.

"Ne." jis ramiai atsakė.

"Ne?" paklausiau.

"Ne." jis linktelėjo. "Jei norėsi šokti, tai nebent tik man. Aš tau jau sakiau, kad tu mano ir aš tavimi nesidalinsiu." jis nužvelgė mane.

"Aišku." atsistojau.

"Prieš tau pradedant klykauti." jis atsistojo. "Nuo rytojau Liam pradės tave mokyti savigynos, juk negaliu leisti savo vaiko mamai būti silpnai vištai ar galiu?" jis pakėlė antakį.

"VIŠTĄ!" užrėkiau.

"Ko tu čia šauki?" jis paklausė susiraukęs.

"Noriu ir šaukiu!" sušukau. "Tu man įkyrėjai, Mia tą, Mia aną." pamosikavau rankom ir Malik pagaliau suprato.