Sold // z.m. ✓

-16-

Zayn greitai žingsniavo koridoriumi, o aš stengiausi neatsilikt. Net jei ir nenoriu liktiviena su juo, bet tai geriau, nei turėti dar daugiau mėlynių. Juodaplaukis pasuko į savo kamabrio koridoriu ir žingsniavo link kambario. Jis atidarė duris ir leido man įeiti pirmai.

Juodaplaukis įėjo paskui mane ir užrakino duris. Aš stovėjau vietoje ir laukiau kol jis ką nors pasakys. Jis atsisuko į mane ir sukryžiavęs rankas ties krūtine nužvelgė mane. Jo akys lėtai kilo aukštyn nuo mano kojų iki veido. Jis pakreipė galvą ir su pirštais perbraukė per smakrą. Galiausiai jis atsikvėpė ir nuleidęs rankas priėjo prie manes.

"Turiu pasiūlymą." jis pasakė ir padėjo savo delnus man ant klubų.

"Kokį?" paklausiau nurijusi seiles ir pakėlusi akis, kad žvelgčiau į jį.

"Žinai kuo užsiima Reya?" jis paklausė ir pakėlęs vieną delną man nuo klubo pridėjo prie mano skruosto.

"Taip." atsakiau.

"Aš galėčiau tau suteikti galimybe būti kaip ir ji. Paskirčiau viena vaikiną tave treniruoti." jis pasilenkė, kad mūsų nosis beveik lietėsi.

"Kas už tai?" nedrąsiai paklausiau.

"Už tai tu turi visiškai atsiduoti man." jo delnas atsidūrė ant mano kaklo galo ir jį spūstelėjo pritraukdamas mane arčiau jo. "Tu turi tapti mano. Jokio kito vaikino, tik mano." jis suurzgė.

"O kas jai nesutiksiu?" paklausiau ir priglaudžiau delnus prie jo pečių.

"Na tada tesim ką esam pradėję." jis mirktelėjo ir staigiai prisitraukė prie savęs. "Aš tau suteikiu teise rinktis." jis žvilgtelėjo man į lūpas ir aš nepajusdama perbraukiau per jas su liežuvio galiuku.

Ką rinktis: prievartą iš Zayn ar žudyti žmonęs? Aš nesu žudikė. Aš greičiau išsiduočiau ir viska suadinčiau. Atsipučiau ir nuryjau seiles.

"Zayn aš nesu žudikė." pasakiau jam.

"Visada gali tapti." jis truktelėjo pečiais lyg tai būtų paprasta.

"Zayn, tai nėra taip paprasta." gyliai įkvėpiau. "Aš... aš negalėčiau nužudyti gyvūno, ką šnekėti apie žmogų. Aš iš baimės išsiduočiau ir padaryčiau dar blogiau."

"Tai tu atsisakai pasiūlymo?" jis paklausė suirzęs.

"Aš sutikčiau, tikrai sutikčiau, bet aš negaliu nužudyti žmogaus." mėginau jam paaiškinti.

"Ar tai dėl Niall?" jis staigiai atsitraukė nuo manęs. "Tai tik dėl to, kad galėtum būti su juo, taip?!" jis sušuko.

"Ką?" sutrikau.

"Aš mačiau." jis pasakė ir pirštu bedė į mane. "Aš mačiau kaip jis tave pabučiavo."

"Ką?" susiraukiau. Niall mane pabučiavo? Apie ką jis kal... O. "Jis pabučiavo man į skruostą."

"Nesigink." jis suurzgė.

"Aš sakau tiesa." ramiai pasakiau. "Niall paklausė ar galėtu pabučiuoti man į skruostą, bet aš pasakiau, kad nežinau, bet jis pabučiavo pasakė per vėlu ir pabėgo." paaiškinau.

"Kodėl sakiai nežinau?" jis susiraukęs paklausė.

"Nežinau. Tiesiog aš neįsivaizduoju savęs su Niall." turktelėjau pečiais.

"Tai jei jis pasiūlytų tau tapti jo mergina ar sutiktum?" jis paklausė.

"Nežinau. Ne tikriausiai. Aš jo nepažįstu." atsakiau ir pažvelgiau į jį. Kas mane išmušė iš vėžių, tai tai, kad jis šypsojosi.