Sold // z.m. ✓

-3-

"Bet..." aš likau be žodžiu. Aš striptizo šokėja? Bet... Kas... Ką?...

"Nesijaudink su laiku priprasi." ji mirktelėjo ir atsistojo.

"Priprasiu?" pažvelgiau į ją.

"Ah tu jaunas padarėli." ji atsipūtė. "Tau kitaip, nes tu čia ne savo noru. Aš ir kitos merginos čia savo noru todėl mes prisitaikėm greičiau prie tokio gyvenimo stiliaus, bet su tavimi bus sunkiau."

"Kodėl tu čia norėjai dirbti?" ji juk graži ir jauna gali būti kuo tik nori.

"Problemos šeimoje, reikėjo pinigų, buvau kvaila." ji truktelėjo pečiais. "Bet tai buvo jau seniai."

"Tai kodėl tu nemeti šio darbo ir nesusirandi naujo?" man labai įdomu.

"Kad būtų lengva." ji nusijuokė. "Šitas darbas visam gyvenimui. Nuo pirmos darbo dienos mes priklausom Malik. Jei mums atsibodo šis darbas yra tik vienas būdas ji palikti." ji pridėjo pirštą sau prie smilkinio, o tada parodė, kad šauną.

"Tik mirus?" nurijau susikaupusias seiles.

"Tik mirtis." ji linktelėjo.

"Bet... kodėl?"

"Malik yra Mafijos lyderis. Jis stumdo narkotikus, žudo žmonęs. Taip pat jis turi daug priešų ir jei jis paleistų nors vieną iš mūsų tada tie priešai gali mus atrasti ir kankinti kol viską ką žinom papasakosim, o Malik tai ne į naudą." kaip čia viskas sudėtinga.

"Čia viskas per daug sudėtinga." pasakiau. "Be to kas tas Malik?"

"Juodaplaukis kur vis aiškina ir aiškina." ji šyptelėjo ir nuėjo link spintos.

"Jis neturėtų tavęs nubausti, kad prieš jį atsikalbinėji?" paklausiau iš smalsumo.

"Turėtu, bet" jis kažką paėmė iš spintos. "jis negali manęs liesti. Aš esu jam per daug reikalingą."

"Kaip reikalingą?"

"Na aš galiu atlikti tokį darbą kokio negali vaikinai, kai reikia pašalinti žmogų, bet nereikia, kad viskas kristų ant Malik." ji priėjo prie manęs. "Kaip šonas?"

"Skaudą." pasakiau ir pažvelgiau į apatinius jos rankoje.

"Tu nieko prieš jei aš paspaudinėsiu?" ji padėjo apatinius ant lovos ir pridėjo ranką prie šono.

"Prieš." pasakiau, nes man ir taip skaudą.

"Vis tiek man teks, reikia pažiūrėti ar nelūžęs šonkaulis." ji spūstelėjo pačioje apačioje ir aš sukandau apatinę lūpą. Tada ji spūstelėjimais kilo aukštyn. "Sveiki visi." ji atsipūtė. "Tuoj grįšiu." ji nuėjo prie durų kur yra netoli spintos.

"Kokį darbą tau reikia atlikti, ko negali vaikinai?" paklausiau, norėdama nukreipti dėmesį nuo savo skaudančio šono.

" Žinai suvilioti vyrą, nusivesti kur niekas nematytų," ji kažko ieškojo spintelėse, ten vis dėl to yra vonia. "suleisti tam tikro skysčio, nuo kurio žmogų ištiktų širdies smūgis ir jis mirtų." ji grįžo į kambarį nešina stiklinės ir tablečių.

"Nuo ko jos?" paklausiau nepasitikėdama tabletėmis.

"Nuo skausmo. Tai paprastos tabletės nuo skausmo nesijaudink." jas padavė ir aš jas nurijau užsigerdama vandenių.

"Kiek žmonių jau taip esi nužudžiusi?" paklausiau užsimerkus.

"Nežinau, bet ne daug. 5 gal." ji vėl nuėjo į vonią. "Zayn retai mane siunčia, dažniausiai tokį darbą atlieką jo pakalikai." išgirdau bėganti vandenį ir atsimerkusi pakėliau galvą pažiūrėti ką ji daro.