Sold // z.m. ✓

-25-

"Kas?" jis surimtėjo.

"Žinai apsaugini vardo Mortis?" paklausiau jo.

"Jis apsauginiu galva. Jis pirmas kuris man praneša viska, kodėl klausi?" jis susiraukė.

"Viena šokėja nuvedė mane pas jį." pradėjau pasakoti. "Ji jam pasakė, kad atvedė nauja. Aš manau, kad jis liepė kitiems atvest tuos kuriems nepatinki pas jį ir jis pagalvojęs ar apsimoka 'padėti' jiems pasitaria su Morečiu."

"Ar jis prisipažino, kad dirba Morečiui?" jis pasirėmė rankomis į stalą.

"Prieš man išeinant jis pasakė, kad pasitars su ponu Morečiu ir jei aš prasižiosiu apie tai galėsiu atsisveikinti su visai." pasakiau jam ir sukryžiavau rankas.

"Jis grasino tave nužudysiantis?" Zayn sugniaužė kumščius.

"Praktiškai, jo." linktelėjau.

"Jis miręs, jis miręs." juodaplaukis atsistojo nuo kėdės ir pradėjo eiti link durų.

"Ei, ei, ei." nusivijau jį. "Zayn nusiramink." atsistojau priešais jį ir priglaudžiau delnus jam prie krūtinės. "Jei nenusiraminsi padarysi viską dar blogiau." pasakiau pažvelgdama jam į akis. Jis gyliai kvėpavo ir žiūrėjo į mane sukendęs žandikaulius.

"Tu teisi." jis galiausiai atsipūtė ir savo rankomis apsivijo mano liemenį. "Aš dabar tikrai džiaugiuosi, kad sutikau pabandyti būti draugais."

Ah, taip. Praeita savaite aš pasiūliau Zayn būti draugais, nes vis dėl to kartu turėsim vaiką. Jis išpradžių nenorėjo, bet galiausiai sutiko. Dabar jis dažniau klausi mano patarimu, dėl ko aš džiaugiuosi, nes jis eitu ant visų šaukdamas.

"Aš irgi." pasakiau apsivydama savo rankomis jo kaklą.

"Tau reikia kažką sugalvoti, kad niekas neįtartu." pasakiau jam ir jis atsipūtęs pasitraukė.

"Aš manau, kad reikia jį pakviesti į tardymo salę, pasakyti, kad radom išdaviką." jis su pirštais perbraukė savo plaukus.

"Matai, kai nusiramini ir mastyti pradedi." mirktelėjau ir jis išspaudė šypseną.

"Nežinau." jis su pirštais perbraukė per smakrą. "Aš abejoju, kad blaiviai mąstau, kai tu esi šalia."

"Ha, ha, kaip juokinga." pavarčiau akis.

"Kaip vaikelis?" jis paklausė prieidamas prie manęs.

"Gerai, daug valgo." pasakiau jam su šypsena. Bet nemeluoju, aš anksčiau tiek daug nevelgydavau.

"Gerai." jis priėjo ir pakėlė maikę. "Aš negaliu sulaukti kol tavo pilvas bus didesnis." jis sušnabždėjo pirštais braukdamas per mažą, mažutėlį iškilimą. Nors dar tik mėnesį esu nėščia, bet šioks toks iškilimas matosi ir aš manau todėl, kad vaikas gims nusipenėjęs.

"Aha, ilgai laukti neteks." pavarčiau akis. "Toks jausmas, kad jis specialiai tiek daug valgo, nes nori, kad man būtų sunkiau tokį storuliuką gimdyti." pasakiau nejuokaudama, bet jis nusijuokė. "Nejuokinga. Jis tikrai daug valgo. Aš kartai manau, kad laukiuosi dvynukų, nes labai daug valgau."

"Dvynuku?" jis sukluso ir pažvelgė į mane.

"Aš tik taip jaučiuosi." pasakiau ir pirštais perbraukiau per jo plaukus.

"Gal tu ir laukiesi dvynuku." jis pasakė žvelgdamas į mano pilvą. "Reikės nuvykti pas daktarę padaryti ultrasaundo."

"Pas kokia daktarę?" iš karto paklausiau.

"Pas daktare Merits žinoma." jis pasakė tarsi turėčiau tai žinoti.

"Ačiū, bet ne." papurčiau galvą. "Tą kalė manęs nekenčia."