Sold // z.m. ✓

-7-

Malik ėjo greitais žingsniais, kas man tikrai nepatiko. Aš visa drebėjau iš baimes, bet nesipriešinau, o kodėl neįsivaizduoju. Aš tikrai nemiegosiu su juo šianakt ar kokia ateinančia dieną, nes jis nėra tas kurį aš myliu. Aš noriu, kad mano pirmas kartas būtų į patingas. Nors jis, nes pastaruosius kelis metus man nieko į patingo ne įvyko. Ir aš noriu nors vieno gero dalyko.

"Mes jau čia." mano mintis išblaškė Malik balsas.

Pakėlusi galvą pažvelgiau tiesiai ir išsižiojau. Jo kambarys buvo juodas. Na jo sienos buvo juodos spalvos, jo lovos patalynė irgi juodos spalvos, kilimas irgi juodas, tik spintelės rudos, nes jos medinės.

"Juoda?" pažvelgiau į juodaplauki.

"Ir?" jis stumtelėjo mane į vidų ir uždarė duris. "Dabar atėjo laikas mūsų žaidimukams." jis mirktelėjo ir pradėjo eiti link manęs.

"Gal galime, tai atidėti?" paklausiau eidama atgal.

"Nope." jis šypsojosi.

"Man mėnesinės." greitai pasakiau, bet jis tik pakėlė antakį sakydamas Tikrai?

"Jei tau būtų mėnesinės, nebūtum šokusi." jis išsišiepė. "Išsigandai? Nesijaudink neskaudės... labai." kažkodėl tai manęs nenuramino.

"O... O jei... O jei aš nenoriu?" pajaučiau savo kojomis lova ir nurijau susikaupusias seiles.

"Niekas tavęs ir neklausia." jis priėjęs stumtelėjo, kad nukritau į lova ant nugaros. "Jei man patiksi, liksi tenkinti tik manęs, jei ne, na tada sakykim, atsiras norinčių tavęs." jis ropojo link manęs, o aš šliaužiau atgal.

"Tai jei aš tavęs nepatenkinsiu, liksiu kekšė?" paklausiau besilenkdama atgal, nes jis savo delnais laikė mano kojas.

"Būtent taip." jis ropojo virš manęs.

"Bet gal... gal galėtumėm, tai atidėti kokiai porai dienų į priekį? Aš dar nesu net normaliai vaikino bučiavusi." aš tiesiog nebežinau ką daryti.

"Mes viska pakeisim šianakt." jis pasilenkė ir pradėjo bučiuoti mano kaklą.

Aš įrėmiau delnus į jo krūtinę ir mėginau pastumti, bet jis visu svoriu gulėsi ant manęs. Jam atsibodus jis pagriebė mano riešus ir prispaudė juos man virš galvos. Tada aš norėjau su kojomis jo atsikratyti, bet sunkiai,nes jis tarp jų. Iškėliau kojas ir sukryžiavau ties pėdomis ir tiesiau jas į priekį, kad ties klėnais suspausčiau jo šonus. Jis suurzgė ir su ranką į žnybė man į šoną.

"Dar sykis ir bus blogiau." jis piktai pasakė, bet aš nesiruošiu nusileisti.

"Aš nenoriu." pasakiau.

Jis nekreipė dėmesio ir pradėjo toliau bučiuoti mano kaklą. Aš pradėjau muistytis ir mėginti ištraukti rankas. Jis suurzgė ir sukando oda prie kaklo išprašydamas iš manęs skausmo dejonės.

"Paliesk. Mane." pasakiau pro sukąstus dantis mėgindama ištrukti.

Jis tik nusijuokė ir bučiniais kilo mano kaklu aukštyn iki smakro, tada lūpų kampučių ir galiausiai jo lūpos pasiekė manąsias. Aš į jo bučinį neatsakiau taip jį supykdydama. Aš net nepajutau kaip jis su viena ranka laikė riešus, o kita stipriai suspaudė mano krūtį. Sudejavau iš skausmo ir jis pataikęs proga įgrūdo savo liežuvi. Jo liežuvis lakstė po visa burną, kol maniškis traukėsi jam iš kelio. Kai jis ištraukė liežuvi ir paprastai pradėjo bučiuoti sukandau jo apatinę lūpa, kad iš jos pradėjo bėgti kraujas.

"Kalė." pasikėlęs Malik trenkė man per veidą. Jutau kaip degė mano skruostas, bet jo neliečiau net jei ir jis paleido mano rankas. "Dabar atsiimsi." jis užkišo rankas man už nugaros, kad pasiektų atsegti ją.