Sold // z.m. ✓

-9-

"Kvietei mane?" paklausiau įžengdama į kabinetą.

"Taip." jis atsistojo nuo kėdės ir pradėjo eiti link manęs. "Eime." jis pagriebė man už rankos ir išėjo iš kabineto.

"Kur mes einam?" paklausiau kai jis žingsniavo koridoriumi.

"Į mano kambarį, žinoma." jis pasuko į dešinę ir pamačiau jo kambario duris.

"Ko?" nurijau seiles numanydama ko jis nori.

"Kad pabaigtumėm tai ką pradėjome, ko dar?" jis atidarė duris ir stumtelėjo mane vidun.

"Aš... aš... aš..." aš nežinojau ką sakyti. Aš nenustebau, bet ir nesitikėjau šito.

"Pasiruošus?" jis šyptelėjo eidamas link manęs. Aš ėjau atbulomis kol savo kojomis pajutau lovos kraštą. Tai pastebėjęs Malik išsišiepė. - Tai kaip?

"Ne." tyliai pasakiau, kai jis stovėjo priešais mane.

"Kodėl?" ji pakreipė galvą į šoną ir padėjo savo delnus man ant pečių.

"Nes bijau." atsakiau pažvelgdama jam į akis.

"Ko?" jis paėmė liemenėles šleikutes ir pradėjo jas leisti žemyn. "Ko tu bijai?" aš greitai sukryžiavau rankas ties krūtine.

"Tavęs." atsakiau tyliai ir laukdama jo reakcijos.

"Kodėl?" jo delnai slydo mano nugara link liemenėlės užsegimo.

"Prisiminus praeitą naktį..." nutęsiau ir pamačiau kaip jis susiraukė.

"Tau nereikėjo priešintis." jis ramiai pasakė ir atsegė liemenėlę.

"Bet tu... tu sakiai..." aš dar ir dabar galiu prisimint kaip jis sakė, kad daug neskaudės, bet skaudės.

"Aš turėjau omenyje, kad kiekvienai skaudą pirma kartą." jis šyptelėjo ir aš pasijutau kaip durnelė. "Aš gal ir esu žiaurus, bet negalėčiau merginos pirma kartą paversti dar skausmingesniu nei jis ir taip yra." mačiau kaip jo akys žiūri į viena tašką ir atrodo taip tarsi jis kažką prisimintu.

"O." ištariau nežinodama ką sakyti.

"Tai ar esi pasiruošusi?" jis vėl pažvelgė į mane ir šyptelėjo. "Jei tu nesipriešinsi viskas praeis greitai ir ne taip skausmingai." aš žvelgiau į jį ir mąsčiau.

Ar priešintis, ar ne? Jei nesipriešinsiu, tai greitai pasibaigs ir jis sakė, kad taip neskaudės. Bet jei jis meluoja? Jei jis bus grubus? Jis žvelgė į mane laukdamas atsakymo. Priėmusi sprendima atsipučiau ir nuleidau savo rankas, kad liemenėlė jomis nuslystų žemyn. Zayn šiptelėjo ir atsistojo dar arčiau manęs.

"Pažadi būtį švelnus?" švelniai paklausiau žvelgdama jam į akis.

"Pažadu." jis pasakė ir uždėjo savo delnus man ant pečių.

"Pone Malik! Pone Malik!" išgirdom šauksmą už durų ir žingsnius artėjančius link juodaplaukio kambario. "Pone Malik mes radom išdaviką." pro duris įgriuvo kažkoks vyras.

"BLET!" juodaplaukis garsiai nusikeikė ir apsikabino mane, kad užstotų mano nuogą krūtinę.

"Atsiprašau, kad su trukdžiau." greitai atsiprašė vyras ir apsisuko. "Payne ir Styles atrado išdaviką. Dabar jis požemiuose."

"Pasakyk, kad aš tuoj nusileisiu." suurzgė Malik, o vaikinas išėjo. "Ir visada kai mes jau bunam pažengę į priekį. - jis suburbėjo ir atsitraukė. "Apsirenk esi su manimi." liepė eidamas link spintos.

"Kodėl?" susiraukiau užsisegdama liemenėlę.

"Parodysiu kas nutinka išdavikams arba tiems kurie mėgina pabėgti." pasakė mesdamas į mane mėgztinį.