Colleague // z.m ✔️

Penkta dalis

// Emily White

Užverčiau paskutinį blanką, sunkiai atsidusdama. Žvelgiau į laikrodį ant sienos, užversdama galvą į viršų. 9:27 nakties. Antra diena, kai dirbu iki tokios valandos.

"Eisi jau?" Paklausiau Kat, atsistodama iš savo vietos ir pasiimdama savo ploną striukę.

"Aha" Ištarė ji, taip pat atsistodama ir kažką padarydama savo kompiuteryje.

Linktelėjau jai, pasiimdama rankinę, o tada pristūmiau kėdę, atsistodama ir pasiimdama telefoną, kad galėčiau išsikviesti taksi.

"Matei jau savo nuomininką?" Paklausė ji, kai pradėjome eiti link lifto.

"Taip" Atsakiau jai, pakeldama akis nuo telefono į ją.

"Jis karštas?" Paklausė ji, pakilnodama abu antakius.

"Labai" Pavartydama akis pasakiau, "tai Zayn Malik" Greitai pridūriau jai.

"Ką?" Tyliai sušuko ji.

"Taip, tu išgirdai gerai" Vėl pavartydama akimis atsakiau jai.

"Tai bent sutapimas" Nusijuokdama ištarė ji, "tikriausiai todėl jis ir sveikinosi su tavimi kavinėje" Pridūrė ji.

Šyptelėjau jai, ir vos padėjau koją eiti lauk iš lifto, susidūriau su kieta vaikino krūtine, pakėlusi akis į viršų pamačiau Zayn, su šypsena veide.

"Labas" Ištarė jis, "nesusižeidiai?" Paklausė jis, tyliai sukikendamas.

"Ne" Greitai atsakiau, nusišypsodama.

Jaučiau kaip mano kūnas tirpsta, jam žiūrint į mane. Atsipeikėjusi nuo jo užburiančio žvilgsnio, sumirksėjau kelis kartus akimis, o tada žvelgiau į Kat kuri žiūrėjo į mane plačiai išsišiepusi.

"Tu važiuoji namo?" Paklausė jis, trumpai žvelgdamas į Kat, o tada jo žvilgsnis sustojo ties manimi.

"Taip" Ištariau, prisimindama, kad dar nepaskambinau taksi.

"Kat, nepyksi, jei ją pasivogsiu?" Šyptelėdamas ištarė jis, žiūrėdamas į Katness.

"Ne, žinoma" Ištarė ji, "Susitiksim po ryt, Emily" Pasakė ji, prieš nueidama.

"Iki" Tyliai ištariau jai, nulydėdama akimis ją iki išėjimo, o tada pažiūrėjau į Zayn.

"Aš einu iki savo aukšto, man reikia pasiimti vieną bylą" Ištarė jis, "tu jei nori gali eiti kartu" Greitai pridūrė, sulaikydamas liftą.

"Taip, žinoma" Įeidama į vidų pasakiau.

Zayn šyptelėjęs paspaudė '7' skaičiu. Užmerkiau akis, kai liftas pradėjo kilti ir tas keistas jausmas perėjo per mano kojas.

"Viskas gerai?" Pasiteiravo Zayn, kai atsimerkiau.

"Taip, tiesiog neesu liftų megėja" Menkai šyptelėdama atsakiau.

Žvelgiau į jo rudas akis, kurios stebėjo mane. Negaliu pasakyti, koks jo yra žvilgsnis, jis per daug paslpatingas, lyg užmaskuotas. Greitai nusukau nuo jo savo žvilgsnį vos lifto durys prasivėrė. Zayn ėjo tiesiai link kabineto, žinoma, kad jis turi savo kabinetą. Jis nuo savo stalo paėmė blanką, ir pamačiau ant jo užrašyta 'Medcezir projektas'. Apie jį rašė viso pasaulio laikraščiose, šiai kompanijai jis sukrovė didžiulius turtus.

"Tai tavo sukurtas projektas?" Paklausiau jo, žiūrėdama į jo rankose esantį blanką.

"Taip" Trumpai atsakė jis, pradėdamas eiti link manęs, "tu žinai jį?" Paklausė jis, pakeldamas vieną antakį ir sustodamas prie manęs.

"Žinoma, tai garsiausias visų laikų projektas, architektūroje" Rimtu balso tonu atsakiau jam, "ir jis mano mėgstamiausas" Tyliai pridūriau, menkai nusišypsodama.

"Smagu girdėti, kad bent kažkam jis patiko" Zayn pasakė plačiai nusišypsodamas.

Pradėjau jį sekti atgal, link lifto, sunkiai atsidusdama. Turėsiu priprasti naudotis juo, jeigu nenoriu lipti laiptais daugybę aukštų.

"Jeigu tu taip bijai liftų, kodėl nelipi laiptais?" Paklausė jis, kai nusileidome į mašinų aikštelę.

"Žinai kiek man per dieną reikėtu nulipti aukštų?" Suraukdama antakius paklausiau jo.

Jis pakėlė abi rankas, lyg gindamasis. O aš tiesiog papurčiau galvą. Zayn atrakino savo automobilį, ir parodė, kad sėsčiausi. Vos įsėdau į priekį, prisisegiau saugos diržą, o Zayn tyliai sukikeno.

"Ar tu visada tokia atsargi?" Paklausė jis, užkurdamas variklį.

"Ką turi omenyje?" Suraukdama antakius paklausiau jo.

"Prisisegi diržą, mažai kalbi, daugiausia klausausi ir panašūs dalykai" Gūžtelėdamas pečiais atsakė jis.

Nužvelgiau jį ir pamačiau, kad jis neprisisegęs diržo.

"Tu taip pat turėtum užsisegti diržą" Pasakiau jam, keisdama temą.

Jis nusijuokė, bet nepadarė kaip prašiau, taigi tiesiog nusukau savo akis į langą, mėgaudamasi Niujorko centro vaizdu. Apsisukusi, žvelgiau į Zayn, jis vieną ranką laikė snt vairo, o kitą ant pavaros. Atrodo, kad jis matytu visas mašinas esančias prieky, net gi kilomentro spinduliu priekyje. Jo rudos akys susikoncentravo ties keliu, o antakiai atpalaiduoti, kas reiškia, kad jis nebijo važiuoti šitokiu greičiu.

"Papasakok ką nors" Ištarė jis, trumpai žvelgdamas į mane.

"Nežinau ką" Šyptelėdama ištariau jam.

"Turi vaikiną?" Po kelių sekundžiu tylos, paklausė Zayn.

"Ne" Greitai ištariau, prikąsdama apatinę lūpą, man ši tema nepatinką.

"O esi turėjusi?" Zayn veide atsirado kreiva šypsenėlė, kuri atsiranda, kai jis tik pradeda galvoti nešvankiai. Ką pastebėjau, per trumpą laiką, kol esu pažįstama su juo.

"Zayn, man dvidešimt treji, kaip tu manai?" Atšoviau jam, o jis pakėlė abu antakius į viršų, aiškiai nesitikėdamas iš manęs tokio atsakymo.

"Būną merginų, kurios saugo save iki pat vestuvių" Rimtai pasakė jis.

"Aš ne ta" Atsakiau, žvelgdama į jį.

"Reiškia klydau" Liežuviu perbraukdamas per apatinę lūpą, atsakė jis.

"Ką klydai?" Nežymiai susiraukdama paklausiau.

"Kad esi nekalta, drovi mergelė" Ištarė jis, sustodamas aikštelėję ir savo rudomis akimis žvelgdamas į mane.