Colleague // z.m ✔️

Keturiasdešimt septinta dalis

// Zayn Malik

"Aš nenoriu tavęs matyti savo akyse, tuo labiau šituose namuose" Piktai išrėžiau merginai, grįžęs į namus, nespėjus pasivyti Emily. Kodėl ji man niekada neleidžia pasiaiškinti?

"Mes galime prisiminti senus gerus laikus" Lexi atsistodama ir prieidama arčiau manęs, sukuždėjo, nagu braukdama per mano krūtinę.

Sugavau jos ranką, nustumdamas. Ką ši mergina galvoją? Tai vyko prieš labai daug laiko, nežadu nieko kartoti iš savo nuodemių pilnos praeities.

"Tiesiog dink iš čia" Piktai jai sumurmėjau. Jei per ją, Emily nebenorės matyti manęs, prisiekiu užmušiu ką nors.

"Dėl jos Zayn?" Lexi nusijuokdama pasakė, rodydama į durų pusę.

"Taip"

"Ji tik dar viena kalė, kaip Shay, Zayn" Lexi paniekinančiai pasakė, kas kelia man norą, ką nors sudaužyti iš čia esančių daiktų.

"Tu jos nepažįsti, Lexi. Neturi jokios teisės smerkti Emily, ji geresnė už tave, už visas merginas šioje planetoje. Ji yra ta, dėl kurios nebeesu toks koks buvau seniau, man neberūpi lenktynės, narkotikai, merginos ar kitas šūdas. Man rūpi tik ji, man rūpi, kad Emily būtų laimingą" Šaukdamas pasakiau merginai priešais save.

Lexi atrodo išsigandusi, tikriausiai dėl to, kad mane mato tokį pirmą kartą. Jei čia būtų Emily, jai nerūpėtu, kad aš piktas, ji prieitu ir apsikabinus mane, pradėtu raminti. Bet jos čia nėra... per mane. Sviedžiau nuo lentynos visus daiktus, priversdamas merginą suklykti. Pradėjau giliau kvėpuoti, nuslysdamas siena, ir panardindamas savo galva tarp kelių.

// Emily White

Vis dar mąstau, ką prieš kelias minutes papasakojo vaikinai. Niekaip negaliu išmesti to iš minčių, kodėl tiesiog neišklausiau Zayn?

"Lexi?" Jake susiraukęs atsiliepė, pridėdamas telefoną prie ausies.

Negirdėjau, ką jam sako mergina. Bet Jake veidas atsipalaidavo ir pasidarė susirūpinęs, jo akys žvelgė į mane. Sekundžių bėgyje jis padėjo ragelį, sunkiai kvėpuodamas.

"Lexi sakė, kad Zayn viską daužo namie, jie kalbėjo apie tave, jis sakė, kad rūpi tik tu jam ir Lexi nemoka jo nuraminti, nežino ką daryti, todėl galvoja, kad tu žinosi" Jake greitai viską išpylė.

"Važiuojam ten" Garsiai sušukau, atsistodama.

Net nepajutau, kaip 'parskridome' link mūsų apartamentų. Trepsenau koja, kol liftas kilo aukštyn, vos durys prasivėrė, nubėgau link durų. Įėjus į namus, pirmą išvydau apsiverkusią bei persigandusią merginą, vėliau šukes ant grindų ir nei vieno daikto ant lentynų. Lexi akimis parodė į virtuvę, atsargiai nuėjau link ten. Zayn sedėjo atsirėmęs į sieną, padėjęs kaktą ant savo rankų, kad žiūrėtų į žemę, viena ranka pasruvusi krauju, o kita sveika. Priėjusi pritūpriau prie jo, padėdama ranką ant jo peties.

"Zayn" Švelniai ištariau.

Jis pakėlė galvą, raudonomis akimis pažiūrėdamas į mane. Skruostai vis dar šlapi nuo verkimo, o lūpoje stiprūs įkandimai, nuo jo pačio dantų.

"Emily" Jis sukuždėjo, virpančiu balsu.

"Aš čia" Parklupdama prieš jį ištariau, apsikabinau jį, priglausdama jo galvą prie savęs, ir švelniai pradėdama glostyti jo juodus plaukus.

"Emily, man reikia tik tavęs" Zayn sukuždėjo pažiūrėdamas į mane.

"Nekalbėk" Nuvalydama jo skruostais bėgančias ašaras ištariau.

Zayn vėl prisiglaudė, ramiai atsikvėpdamas. Noriu suprasti, kas dedasi su Zayn, bet nenoriu prieiti prie išvadų, kad jis yra palūžęs, dėl visko, kas supa aplink jį. Trumpam užmerkiau akis, nenustodama glostyti. Atsimerkusi pamačiau priešais mus Danielį su Jake, kurie liūdnai žiūri į mudu.

{*}

Kartais susimąstau ar ir jūs NESVĖTIŠKAI pasiilgot One Direction? Nes aš labai 💔😭