Colleague // z.m ✔️

Septyniolikta dalis

// Emily White

Stebėjau iš toli, kaip Zayn susiraukęs kalbėjo telefonu. Negaliu išgirsti apie ką jis kalba, bet suprantu, kad ne pačia maloniausia tema.
Pažvelgiau į Zayn mamą, kuri man pasakojo apie šį nepaprastą namą. Jame prabėgo visa Jake ir Zayn vaikystė, regis šis namas slepia daugybę prisiminimų, o aš maniau, kad jie neseniai jį įsigijo.

"Mama atleisk, mes turime važiuoti" Priėjęs prie mūsų ištarė Zayn.

"Taip greitai?" Liūdnu balso tonu paklausė Zayn mama, pažvelgdama į savo sūnų.

"Atvyksiu greitu metu" Zayn ištarė jai nusišypsodamas.

"Puiku, nepamiršk ir Emily" Paglostydama mano nugarą pasakė ponia Malik.

Šyptelėjau Zayn mamai, ir tuo met pažiūrėjau į Zayn, kurio veide mačiau nemalonią situacija.

"Žinoma" Menkai nusišypsodamas atsakė jis.

Atsisveikinau su Zayn mama, ir apsivilkau savo trumpus, baltus kailinukus. Išėjau paskui vaikiną, ir vos įsėdau į automobilį, jis pradėjo važiuoti.
Zayn važiavo greitai, ir ganėtinai susikaupęs. Pažvelgiau pro langą į begantį vaizdą ir pastebėjau, kad mes važiuojame ne link namų.

"Zayn, kur mes važiuojam?" Nežymiai susiraukusi paklausiau jo.

"Jake papuolė į bėdą" Griežtu balso tonu atsakė jis.

"Aš maniau jis savo kambaryje" Pasimetusi ištariau jam.

"Jis melavo. Nuvyko į lenktynes" Kiek pikčiau Zayn atsakė.

Nieko daugiau jo nebeklausiau, nes nenorėjau dar labiau pykdyti, jis ir taip jau piktas.
Žiūrėjau pro langą, į einančius pro šalį girtus žmones, link dar didesnės žmonių minios. Atsisukusi į Zayn, pastebėjau, kad jis žvalgosi, kur pasistatyti automobilį. Pagaliau radęs atokiausia kampą, priparkavo automobilį ir užgesino variklį. Jis atsisuko į mane ir trumpai nužvelgė mane, tada nusivilko savo švarką.

"Užsidėk" Ištiesdamas man jį pasakė.

"Kodėl?" Susiraukusi paklausiau.

"Negali taip atrodydama eiti ten, tave iškruš akimis, gali net gi lysti" Piktai ištarė jis ir aš pravėriau lūpas dėl jo visų žodžių.

Lėtai paėmiau iš jo rankų švarką, ir užsidėjau jį, išlipau iš automobilio, labiau įsisukdama į Zayn švarką. Apėjau mašiną, ir jau norėjau eiti toliau, bet Zayn susistabdė mane. Jis švelniai patvarkė švarką, ir baigęs 'kamšyti' mane, sunėrė mūsų rankų pirštus.

"Suraskime Jake" Ištarė jis, pradėdamas vesti link didžiulės žmonių minios.

Linktelėjau jam, ir jaučiau kaip per kūną perėjo nemaloni banga. Girdėjau netoli, cypančias mašinų padangas bei kylančius baltus dūmus į dangų, o aplinkui šlaikštėsi girti žmonės. Tvirčiau suspaudžiau Zayn ranką, dėl kylančios baimės.
Greitai apsisukau pajautusi, kaip kažkas bando paliesti mano nugarą, apsisukusi išvydau apsinešusį šlykštų vyrą. Zayn atsisuko į mane, kai pajuto, kad nebelaikau jo rankos, jis pastūmė mane už savęs, ir stipriai pastūmė tą vyrą.

"Dar kartą paliesi ją, prisiekiu, nukaposiu visus pirštus" Zayn sušuko, ir mačiau, kaip tas vyras išsigando, vos pamatė Zayn veidą.

"Atsiprašau, Zayn" Vyras vos išlemeno, greitai pasišalindamas.

Zayn sugrįžo prie manęs, ir apsikabinęs prisispaudė prie savęs. Nežinau kodėl jis mane taip saugoja, bet labai džiaugiuosi dėl to. Nenoriu šią nakt būti išprėvartauta.

"Nieko tau nenutiko?" Paklausė jis, kiek atsitraukęs.

Papurčiau galvą, ir jis vėl sunėręs mudviejų pirštus pradėjo vestis tolyn. Akimis ieškojau Jake ir radau jį atsirėmusį į sportinį automobilį, tarp dviejų merginų, ir kelių baugiai atrodančių vaikinų.

"Radau, jis ten" Ištariau Zayn, ir jis greitai pažiūrėjo, kur žiūriu aš.

Zayn pradėjo greičiau mane temptis link Jake ir aš vos spėjau su aukštakulniais eiti paskui vaikiną. Jake akys išsiplėtė, kai mudu pamatė, ir jis pirma pažiūrėjo į mane, o tik po to į Zayn.

"Velnias" Jake pasitraukdamas nuo tų merginų ištarė, vos mudu priėjome arčiau jo, "ką jūs čia darot?" Pasimetęs paklausė jis.

Zayn paleido mano ranką, ir pastūmę brolį, Jake parkrito ant to sportinio automobilio.

"Zayn" Sustabdžiau vaikiną, kuris jau žadėjo trenkti savo broliui.

Zayn atsisuko į mane, ir netrukus pajaučiau jo kūną prie savojo, jis stipriau mane prisispaudė prie savęs.

"Man paskambino, pasakė, ka,-" Zayn buvo nutrauktas garsaus storo vyriško balso.

"VISI PASVEIKINKIMĘ SUGRĮŽUS LENKTYNIŲ KARALIŲ, NAKTIES TŪZĄ" Tas vyras garsiai sušuko, priversdamas Zayn įsitempti.

Atsisukau į Zayn iškėlusi antakius, supratusi, kas toks jis buvo, tarp visų šių žmonių. Esu girdėjusi apie Nakties tūzą iš Danielio, bet niekada to labai nesureikšminau.
Visi čia susirinke pradėjo rėkti, ir ploti, keli vaikinai atėjo pasisveikinti su Zayn, ir jis buvo priverstas atsitraukti nuo manęs kelioms sekundėms.

"Adamai, ar tai buvo būtina?" Zayn piktai sušnabždėjo vaikinui, kuris prieš tai garsiai paskelbė apie jo buvimo vietą.

"Tu mūsų karalius, Nakties tūzę, visados toks likai ir liksi" Patapšnodamas per Zayn petį, atsakė vaikinas.

"Aš negaliu, Adamai" Zayn vis dar piktu balso tonu kalbėjo su juo.

"Tu privalai" Tokiu pačiu tonu atsakė tas vaikinas, rimtai žiūrėdamas į Zayn rudas akis.

Zayn lėtai atsisuko į mane, mačiau jo akyse kylančia įtampa, susimaišiusia su aistra.

"Nesitrauk nuo Jake" Pastatydamas prie savo brolio, Zayn švelniai ištarė man, o tuo met pažvelgė į savo brolį, "nepaleisk jos iš akių, jei bent plaukas nukris nuo jos, prisiekiu Jake, užmušiu tave" Zayn piktai ištarė broliui, ir Jake iš karto prisispaudė mane prie savo šono.

Zayn kažką pasiėmė iš to vaikino vardu Adamas, ir dingo žmonių minioje.

"Ką jis darys?" Paklausiau Jake, bandydama surasti vaikiną su baltais marškiniais.

"Lenktyniaus" Ir su lig Jake žodžiais, pasigirdo garsus mašinos riaumojimas.