Trisdešimt aštunta dalis

3.5K 199 5
                                    

Daina kažkas nerealaus...

// Emily White

Zayn nedrąsiai žingsniais įžengė į virtuvę, jo stiklinės akys iš karto susidūrė su manosiomis. Tik dabar suprantu, žiūrėdama į jo akis, koks iš tiesų jis yra prislėgtas ir dar geriau suprantu Danielio žodžius, kad jis nėra jo tokio matęs.

"Padariau tau kavos" Pralaužusi tylą pasakiau jam, ištiesdama link jo kavos puodelį.

Jis nustebęs pažvelgė į mane. "Ačiū" Tarė paimdamas puodelį iš mano rankų.

Abu atsisėdome svetainėje ant sofos, netoli vienas kito. Zayn žiūri į vieną tašką, iš šono matau, kaip jo akyse po truputį kaupiasi ašaros, jam yra tikrai labai sunku šio metu, o tai skaudina, ir mane.

"Aš atsiprašau tavęs, Emily" Įkvėpdamas ištarė jis ir tuo met atsisuko į mane.

"Turėtum atsiprašyti ne tu" Atsakiau jam. Nežinau, kas man atsitiko, kai matau jį tokį sužlugdytą, man sunku kažko jo klausti, kai mums abiems, tai yra skaudi tema.

"Bet aš galėjau tau pasakyti tiesą anksčiau" Sukuždėjo Zayn, prieš atsigerdamas kavos.

Nuleidau akis į savo pirštus. Noriu sužinoti visą tiesą, bet bijau, kad tai mane dar labiau įskaudins.

"Nieko nenori paklausti?" Zayn balsas girgždėjo, kas skamba be galo liūdnai.

"Ar, kai atvykau tu jau žinojai, kas aš?" Tai vienintelis klausimas, kuris išėjo pro mano lūpas.

"Nežinojau" Purtydamas galvą atsakė, "sužinojau, kai buvome pas tavo mamą, tuo met žiūrėdamas tavo nuotraukų albumą, pamačiau nuotrauką kur tu esi su savo tėčiu, tada ir supratau" Sunkiai deliodamas žodžius jis aiškino.

"Pažinojai jį?" Prisimindama tėtį paklausiau, mano veido susiformavo šypsena, o akyse tarsi kažkas sužibo išgirdus žodį 'tėtis'.

"Geriau nei bet kas kitas" Zayn veide taip pat atsirado šypsena.

// Zayn Malik

Mano veide išaugo plati šypsena prisimenant jos tėtį. Vyrą, kuris ne už ką nebūtu išdavęs savo šeimos. Jam jo šeima, buvo viskas.

"Visada norėjau būti toks, kaip tavo tėtis" Pasakiau jai, vis dar su šypsena veide, "žavėjausi juo labiau, nei savo tėvu" Pridūriau.

Trumpam užmerkiau akis, prisimindamas poną Jacob White. Tuo met lėtai pramerkiau akis, prismindamas realybę.

"Kada ir kaip susipažinai su mano tėčiu?" Emily paklausė, kiek prisislinkdama arčiau manęs.

"Pirmą kartą sutikau jį, pas mus namie, man buvo maždaug šešioliką metų" Nusijuokiau prisimindamas tą vakarą, "aš norėjau pabėgti iš namų, bet atsitrenkiau į Jacob, kuris apsimetė, kad manęs nematė" Plačiau nusišypsojęs atsakiau.

Akies krašteliu mačiau jos šypseną, man šnekant apie jos tėvą, kas taip pat ir man sukelia šypseną. Nemeluosiu, dievinau jį.

"Paskutinį kartą, kai jį mačiau" Nurydamas seilias ištariau, "jis man parodė tavo ir mamos nuotrauką, sakė Kad jus myli labiau už viską gyvenime, jis pasakojo, daugybę dalykų apie tave tą vakarą, ir aš jam prižadėjau-" padariau trumpą pauzę, "kad vesiu jo dukrą, mylėsiu bei saugosiu, taip kaip jis tavo mamą" Lėtai pasakiau, atsisukdamas į Emily.

Ji nusijuokė pro ašaras, o jos veide liko nuoširdi šypsena. Mano apatinė lūpą pradėjo virpėti ir netrukus buvau įtraukas į šiltą Emily glėby.

"Aš atsiprašau Emily" Verkdamas pasakiau.

"Viskas gerai, Zayn" Glostydama mano plaukus atsakė ji, "tai ne tavo kaltė" Emily sušnabždėjo pabučiuodama mano viršugalvį.

Gulėjau jos glėbyje, kelias minutes, iki kol aprimau. Ši tema, man visą gyvenimą yra pati skaudžiausia.

"Mes galėtume nueiti į policiją ir pasakyti, ką padarė tavo tėvas" Emily ištarė ir aš atsitraukiau nuo jos.

"Jis liks nenubaustas" Sukuždėjau stipriai užmerkęs akis, "nes visi įrodymai nukreipti būtu į mane" Atsidusdamas atsakiau.

"Kaip?" Emily suraukė savo mažą, mielą nosytę.

"Nes aš radau tavo tėvą, šalia jo gulėjo šautuvas, aš jį paėmiau, norėdamas nušauti savo, tada mane pakišo, visur ten liko mano antspaudų, aš supratau, kas įvyko, kai tik pamačiau savo tėvą, sunkiai pamenu tą naktį, bet gerai žinau, kad į kaleimą sėsčiau aš" Atsakiau jai nuleidęs akis.

Emily veidas akimirksniu subliuško. Ji nustatė piktą žvilgsnį žiūrėdama į grindis ir suraukė kaktą.

"Aš negaliu patikėti, tuo ką yra padaręs tavo tėvas, tiek blogų dalykų, kaip jo negriaužia sąžinė?" Emily balsas skamba pernelyg piktai, kas mane vienu metu ir stebina, ir gąsdina.

"Klausimas ar jis ją turi" Atsakiau jai, užmerkdamas akis, ir prisimindamas puikias akimirkas su ponu Jacob White, "žinai kas skaudžiausia?" Prasimerkęs pažvelgiau į Emily.

"M?" Sumurmėjo ji.

"Kad tu manęs nekenti už tai"

Colleague // z.m ✔️Where stories live. Discover now