Colleague // z.m ✔️

Dvidešimt septinta dalis

// Zayn Malik

Pabudau, kai išgirdau skambantį savo telefoną. Pasitryniau atbula ranka akis, ir sugraibiau telefoną nuo spintelės. Susiraukiau, pamatęs tėvo vardą. Išlipęs iš lovos nuėjau į savo kembaryje esantį balkoną.

"Klausau" Ištariau lėtai uždaręs balkono duris.

"Sūnau, neprižadinau?" Tėvas ištarė man jau labai gerai žinomu balso tonu.

Žvelgiau į vis dar miegančia Emily, o tuo met prisidegiau cigaretę, žvelgdamas į rytinį Niujorką.

"Ne" Greitai ištariau.

"Aš čia su vienu reikalu" Jis ištarė, atsikosėdamas.

"Kokiu?" Paklausiau įtraukdamas į plaučius dūmų.

"Turėsi paduoti vienai moteriai pinigus, Londone" Ištarė tyliai tėvas.

Suspaudžiau delną į kumštį ir norėjau jį paleisti į sieną, kartu su telefonu rankoje, nuo tėvo žodžiu.

"Gerai" Sukandęs dantis ištariau, "viskas?" Įtraukdamas nuodingų dūmų ištariau.

"Taip, pinigus pervedžiau" Nelaukęs jo paskutinių žodžiu padėjau ragelį, ir atsirėmiau į balkono turėklus alkūnėmis, o veidą panardinau į delnus.

Išgirdau kaip balkono durys atsidarė, žvelgiau per petį atgal, pamatydamas, kaip Emily įeina basomis pėdomis į balkoną, po mano baltais marškiniais.

"Atleisk, pasiskolinau tavo marškinius" Priėjusi arčiau ištarė ji.

Matau, iš jos judesių, kad ji dabar bijo, kad atstumsiu ją, ir duodu šimtą procentų, kad ji laukia, kada pasakysiu, kad išsinešdintų iš mano kambario. Bet aš to nenoriu, tik ne su ja.

"Ar viskas gerai?" Paklausė ji, liūdnu balso tonu, kuris skaudina ir mane. Emily atsirėmė netoli manęs į balkono turėkla nugara, ir pažvelgė į mane.

Įtraukęs paskutinį dūmą, numečiau cigaretę į bikinę, o tada prisitraukiau Emily, apsikabindamas ją, ir galvą panardindamas į jos kaklą. Ji lėtai apvyniojo savo rankas aplink mano nugarą, taip pat prisiglausdama prie manęs.

"Neskauda nieko?" Paklausiau jos, pažiūrėdamas į jos mėlynas akis.

Ji papurtė galvą, šyptelėdama.

"Gailiesi?" Paklausiau jos, paglostydamas jos skruostą.

Ji vėl papurtė galvą.

"Tai kas yra?" Stebėdamas jos kiekvieną veido lopinėli paklausiau.

"Aš, tik-," Ji sustojo sakiusi sakinį, o tuo met pažiūrėjo į mano akis.

"Tikėjaisi, kad atstumsiu tave?" Paklausiau jos, šyptelėdamas.

"Gėda pripažinti, bet tikrai maniau, kad taip bus, neesu panaši į modelį, su kurio norėtum permiegoti" Sukandusi apatinę lūpą atsakė ji.

Menkai nusijuokiau. "Niekada tavęs nekeisčiau į jokį modelį" Ištariau.

Lėtai pasilenkiau link jos, ir pridėjau savo lūpas prie jos, suspausdamas nestipriai jos liesą liemenį.

"Ir tavo žiniai, esu miegojęs tik su trijomis merginos, įskaitant į tas tris ir tave" Atsitraukęs ištariau, o tuo met vėl pabučiavau ją.

// Emily White

Išlipau iš lėktuvo, ir mano veidą iš karto užpildė šypsena, kai supratau, kad jau už kelių valandų pamatysiu mamą su sese.

"Zayn?" Kreipiausi į vaikiną, kuris vis neišnira iš telefono.

"Ką?" Paklausė jis, užrakindamas savo telefoną ir paiimė iš manęs mano lagaminą.

"Aš nevyksiu su tavim į viežbutį" Atsargiai jam pasakiau.

"Kodėl? Mes turime visada būti šalia" Greitai atsakė jis, pažvelgdamas į mane pro akinių viršų.

"Aš norėčiau čia būdama gyventi pas mamą" Atsakiau jam.

Zayn nuleido galvą, papūsdamas lūpas. Kas reiškė, kad jis pradėjo, kažką įtemptai mąstyti.

"Bet tu taip pat gali pasilikti pas mus" Greitai pridūriau jam.

"Su viena sąlyga" Atsisukęs į mane, jis ištarė.

"Kokia?" Suraukusi antakius paklausiau jo.

"Mokėsime tavo mamai tokią pačia sumą, kaip už viežbutį, dviejų kambarių" Pakeldamas antakius ištarė Zayn.

"Nemanau, kad ji sutiks" Pasakiau jam, sustodama prie juodo Maserati automobilio, kurio Zayn pareikalavo, dar net nepakilus lėktuvui iš Niujorko.

Zayn atidarė automobilio bagažinę, pasikeldamas akinius nuo saulės ant savo plaukų.

"Jei nesutiks, tu neliksi ten, nes nežinau, kada man tavęs gali prireikti" Mirkteldamas akį atsakė jis.

Pavarčiau akimis, puikiai žinodama, kad mama nesutiks, nes ji nėra ta, kuri imtu pinigus, už tokį dalyką. Įsėdau į automobilio priekį, iš karto prisisegdama saugos diržą, tuo met išsitraukiau iš tašės savo telefoną ir surinkusi namų numerį, pridėjau telefoną prie ausies.

"Klausau" Mama atsiliepė.

"Labas, mama" Ištariau su šypsena veide, "skambinu pasakyti, kad mes tuoj pajudėsime iš oro uosto, kažkur už dviejų valandų būsime pas tave" Greitai jai viską išdėsčiau.

"Būsite?" Nustebusiu balso tonu paklausė ji.

"Taip, aš ir Zayn, apsistosime pas tave" Pasakiau jai, stebėdama, kaip Zayn įlipa į automobilį.