Colleague // z.m ✔️

Penkiasdešimta dalis

Kadangi gavau Labai skaudžią kritiką, pasistengiau jums parašyti, tikrai gerą dalį. Tikiuosi, kad liksit patenkintos. ❤️

// Zayn Malik

Su šypsena veide žiūrėjau, kaip Havajų šiltas vėjas draskė šviesius Emily plaukus. Sukikenau, kaip ji susierzinusi juos tvarkėsi, bet pasidavusi, nuleido akis į knygą ant savo kelių. Akimis tyrinėjau jos kiekvieną veido lopinėlį, pasikeičiančias emocijas, skaitant knygą. Bet ji staigiai atsisuko į mane, nusiimdama nuo saulės akinius, taip prigaudama mane nepasiruošusį.

"Zayn, nustok į mane spoksoti lyg būčiau eksponatas parodoje" Emily rimtu balso tonu ištarė, priversdama mane juoktis.

"Atleisk, ypač senai su tavimi buvai dviese" Atsakiau jai, pasilenkdamas pasiimti kavos puodelį.

Emily atsiduso, papurtydama galvą. "Tą patį skyrių skaitau, jau gal dešimtą kartą, nes niekaip negaliu susikaupti" Ji paaiškino, užversdama knygą ir padėdama ant stalo.

Emily atsilošė baltoje kėdeje, mėgaudamasi saulės spinduliais. "Čia nuostabu" Ji ištarė užmerkdama akių vokus.

"O tu dar norėjau vykti į Šveicarijos kalnus, kur šaltą ir daug sniego" Pakomentavau, nenutraukdamas žvilgsnio nuo jos.

Emily veide susiformavo šypsena, ji atsimerkusi pažiūrėjo į mane. "Myliu tave" Ištarė atsiųsdama oro bučinį.

Jaučiau, kaip nutirpau, kai pro jos lūpas išėjo du, nepaprasti žodžiai, ir jie skirti tik man. Arba Emily tiesiog nepagalvojo, prieš juos ištardama.

"Nesvaidyk žodžių, jei nežinai jų reikšmės" Atsakiau jai, pridėdamas puodelį prie lūpų.

"Ką?" Ji suraukė antakius, žvelgdama tiesiai į mano akis.

"Tu pasakei, kad myli mane"

"Nes aš myliu tave, Zayn" Ji atsakė prisimerkusi, "žinau, kokie tai reikšmingi žodžiai, jei nejausčiau tau to, tai ir nesakyčiau" Emily paaiškino, lyg būčiau mažas vaikas.

"Myliu tave" Pasakiau jai, žiūrėdamas į jos stulbinamas akis. Ji net susierzinusi yra graži.

"Nesakyk žodžių, jei nežinai jų reikšmės" Emily paplonino savo balsą, nusivaipydama.

Nustatęs rimtą žvilgsnį, pažiūrėjau į ją, bet po kelių sekundžių pro mudviejų lūpas išėjo skardus juokas. Pykstu ant savęs, kad prieš ją pasirodžiau silpnas ir nesugebantis susiimti į rankas. Nekenčiu, kai man taip nutinką. Poilsio trūkumas visada mane priveda prie to, o dar netikėtų problemų atsiradimas. Apie kurias, būtinai turiu pasakyti Emily, bet neįsivaizduoju, kaip tą padaryti.

"Zayn" Pakėliau akis į Emily, nutraukdamas savo apmąstymus. Ji atkišo savo telefono ekraną man, pamačiau Katness žinutę.

Katness ❤️: Ar laukiat svečių?

"Parašyk, kad ne" Sumurmėjau, prisidegdamas cigaretę.

"Jie tikriausiai jau čia" Emily ištarė. Su lig jos žodžiais, išgirdau, kaip į kiemą įvažiuoja mašina.

Užvertęs galvą, pavarčiau akis. Norėjau mėgautis visu laisvu laiku, tik su Emily. Jei tai ir nuskambės savanaudiškai, norėjau jos tik sau.

"Kodėl jie čia?" Atsistodamas ištariau, ir įtraukiau karčių dūmų į savo plaučius.

Emily gūžtelėjo pečiais. "Nežinau" Trumpai atsakė,  šyptelėdama.

Iš dalies manau, kad jie čia dėl Emily gimtadienio, kuris yra už kelių dienų. Bet nenuvėju minties, kad atvyko visko sugadinti savo kvirčais ir pamokslavimais apie gyvenimą.

"Sveikas" Paspausdamas Louis ranką ištariau.

"Zayn atrodai pasikeitęs" Išgirdęs Lexi balsą už Louis nugaros, piktai debtelėjau į Kat.

Nesuprantu, ką jie sugalvojo? Nori mane išskirti su Emily? Nors tarp manęs ir Lexi, jau seniai nieko nebėra, bet nemanau, kad Emily bus patenkintą, kai sužinos, kad ji čia.
Pajautęs gležnas rankas ant savo liemens, pasukau galvą į šoną, pamatydamas, kaip Emily priglunda prie manęs. "Ką čia veikiat?" Ji paklausė, visiškai nekreipdama dėmesio į Lexi. Apsikabinau Emily, labiau prisispausdamas ją prie savęs.

"Merginos norėjo čia atvykti" Louis paaiškino, atsidusdamas.

"Na, jūs turėsit apsistoti viešbutyje" Ramiu balso tonu jiems atsakiau.

"Ką?" Kat pasimetusi ištarė, "tu juokauji?" Ji atrodo supykusi.

"Visiškai rimtai. Mes atvykome čia, kad pailsėtume nuo visų jūsų" Rodydamas pirštu į juos pasakiau, "todėl jums ir nesakėme, kur išvažiuojame, o Jack primušiu už tai, kad jums prasitarė" Pridūriau.

"Jūs jau čia savaitę laiko, ne jau neatsibuvot?" Kandus Lexi balsas pasiekė mano ausis.

"Tavęs niekas nečiulbino, iš vis čia esi nelaukiama" Piktai jai išrėžiau. Nusipurčiau nuo minties, kad per ją galėjau netekti Emily.

"Kai mylėjomės to nesakei" Ji atrėžė, pažiūrėdama į Emily.

Sukandau stipriai dantis, prisiekiu, jei ji būtų vaikinas, tikrai trenkčiau. "Užsičiaupk, nes galiu greitai pamiršti, kad tu mergina. Be to, ar Paryžiuje tave atleido iš kekšyno, kad čia esi?" Piktu balso tonu, atsakiau jai.

Lexi užsičiaupė, nieko nebeatsakydama. Žvelgiau į Louis, kuris atrodė, lyg tuoj pratrūks juoktis, o Kat piktai žiūrėjo į mane.

"Sakau nuoširdžiai, jums teks apsistoti viešbutyje" Kuo maloniau pasakiau.

"Bet, Zayn,-" Nutraukiau Emily.

"Jie čia neliks" Pažiūrėdama į jos akis švelniai ištariau, paglostydamas skruostą. Emily atsiduso. Žvelgiau į Louis, kuris tuo tarpu prisidegė cigaretę. Katness susiraukusi pradėjo eiti link mašinos, pasivijęs ją griebiau už jos rankos, atsukdamas į save.

"Katness, aš žinau, ką tu padarei, už tai tau gyvenimę neatleisiu, nemanau, kad atleis ir jie" Griežtu balso tonu pasakiau, paleisdamas jos ranką.

Katness veidas pasidarė išsigandęs, ir atrodė, kad ji pamiršo kvėpuoti, tai išgirdus. "Tu jiems pasakei?" Pasakė, pažiūrėdama pro mano petį į Emily su Louis.

"Ne, bet nepaslėpsi to nuo visų" Tiek pasakęs, apsisukęs grįžau atgal, palikdamas šviesa plaukę su ašaromis akyse.