Colleague // z.m ✔️

Dvidešimt ketvirta dalis

// Emily White

Jake atėjo iš virtuvės, vos išlidėjau pro duris Danielį ir jo merginą. Atsisukau į mėlynakį vaikiną, kuris stovėjo atsirėmęs į sieną ir žvelgė tuščiu žvilgsniu į mane. Priėjau arčiau jo, prikandusi lūpą, suprantu kaip jam dabar yra skaudu, ypač kad Clara pasakė, kad jie žada čia atsikraustyti.

"Aš tikrai atsiprašau Jake" Ištariau liūdnu žvilgsniu žiūrėdama į jį.

"Tu nesupranti, Emi, tu negalėjai jam to pasakyti, tai buvo mūsų paslaptis" Jake nevaldė savo balso tono ir pradėjo šaukti ant manęs.

Jaučiau, kaip mano rankos pradėjo drebėti nuo nerimo. Paskutinį kartą ant manęs šaukė Kyle ir tai nepasibaigė gerai, bet žinau, kad Jake nėra Kyle.

"Jake" Ištariau, bandydama jį nuraminti.

"Ne, Emily, tu nesupranti, ką aš dabar jaučiu, tarsi būtu kas šovę prisiminimų kulką tiesiai man į mintis, viskas grįžo, vos išvydau jo mėlynas akis" Jake toliau pakėlęs balso tono kalbėjo.

"Aš suprantu" Ištariau, labiau įsikasdama į savo vidinę burnos pusę.

"Nesupranti, jei suprastum, dabar būtum su Zayn ir gyventumėt laimingą poros gyvenimą, bet jūs sušiktai esate abu per daug užsispyrę, kad tai pripažintu-," Jake nebaigė, nes jo akys nukrypo link durų pusės.

Pažvelgiau ten kur žiūri jis, ir pamačiau prie durų stovintį Zayn. Įkvėpiau oro, ir ašarotomis akimis nužvelgiau jį. Jis atrodė neįprastai, vilkėjo juodus džinsus, su plyšiais ant kelių, juodą maikę, bei laikė džinsinį švarką savo kairėje rankoje. Mano akys nukrypo į jo plaukus, kurie turėjo geltonų sruogelių.

"Ar sutrukdžiau?" Zayn lėtai ištarė, piktu balso tonu, ir prisimerkęs žvelgė į savo brolį.

Papurčiau galvą, ir nieko nesakiusi, praėjau pro Zayn į savo kambarį. Nusivaliau bėgančias ašaras, ir lėtai atsidusau, žvelgdama pro langą, suprasdama, kaip šis miestas pakeitė mano gyvenimą, vos per kelis mėnesius.

"Emi" Švelnus Jake balsas pasiekė mano ausis.

Atsisukau į durų pusę, pamatydama liūdna veido išraiška Jake.

"Aš atsiprašau, nenorėjau ant tavę šaukti, tiesiog nesusivaldžiau" Jis lėtai ištarė, prieidamas arčiau manęs.

"Viskas gerai" Atsakiau jam, menkai nusišypsodama, ir priėjusi prie jo, apglėbiau rankomis jo liemenį.

Priglaudžiau savo skruosta prie jo krūtines, užmerkdama akis, taip leisdama kelioms ašaroms nuriedėti mano skruostais.

"Eime, gerti kavos" Kiek linksmesniu balso tonu ištarė Jake.

Atsitraukiau nuo jo, ir nusišypsojus linktelėjau. Sekiau paskui Jake į virtuvę, vos įėjau į ją, pamačiau Zayn prie stalo, su kavos puodeliu. Jis pakėlė savo rudas į mane, bet tuo met greitai jas nusuko.

"Atėjau tik pasakyti, kad vakarėlis prasideda septintą vakaro, bet mums reikia būti, anksčiau" Zayn ištarė per maloniu balso tonu.

"Negalėjai tiesiog parašyti žinute?" Paklausiau jo, atsisėsdama priešais jį.

Padėkojau Jake, kuris man padavė kavos puodelį.

"Buvau netoliese" Greitai atsakė jis, nuleisdamas akis, "pamaniau užsuksiu pasakyti" Lėtai pridūrė.

Linktelėjau jam, ir atsigėriau kavos. Tarp mūsų vyravo nejauki atmosfera, tikriausiai dėl neseniai pasakytu Jake žodžiu, kurios girdėjo ir Zayn.

"Tai aš tave paiimsiu, šeštą" Jake pasakė man, nusišypsodamas savo dailia šypsena.

"Gerai" Ištariau jam.

"Jūs eisit kartu į firmos balių?" Zayn paklausė nustebusiu balso tonu.

"Aha" Atsakiau greičiau už Jake.

"O kokia šį kart, tu pasiimsi Merginą?" Jake ganėtinai nemaloniu balso tonu ištarė.

Zayn gūžtelėjo pečiais, bet nepakėlė akių į savo brolį. Šio metu Zayn atrodo taip, lyg būtų padaręs kažką labai blogo ir bijotu tai pripažinti.

"Tikriausiai eisiu vienas" Žiūrėdamas į savo kavos puodelį ištarė jis, "merginą kurią norėjau pakviesti, jau užimta" Zayn ištarė ir pakėlė rudas akis tiesiai į mane.

Ar šie žodžiai skirti man?