t h i r d

388 27 0
                                    


-Šiandien tokia keista diena,- pasiskundžiau Andrėjai, sėdinčiai priešais mane.
-Kas nutiko?- pakėlusi vieną antakį paklausė ji.
-Mokykloje nemačiau Dominyko ir į klasę atėjo naujokė.
-Rimtai? Keista tokioje klasėje pakeisti mokyklą.
-Jos vardas labai neįprastas- Atėnė.

Laukiau kol Andrėja nusijuoks, bet ji atrodė labai susimąsčiusi.
-Ar tu ją pažįsti?- paklausiau.
-Ta Atėnė, ar ji su dažytais plaukais ir nelietuviška pavarde?
-Taip, o kas?
-Ar Dominykas tau niekada nepasakojo apie savo exą?
Aš papurčiau galvą, vis dar nieko nesuprasdama.
-Dieve, mano brolis tikras stuobrys. Mergyte, į tavo klasę atėjo jo buvusioji. O tai merginai gerai nesibaigė- jis taip ją morališkai sužalojo, visam laikui liko pakvaišusi.
-Dominykas taip nepasielgtų.
-Dabar ji priklausoma nuo bet kokio narkotiko ir duodasi su visais iš eilės.
-Nemanau, kad tai galėtų būti jo kaltė.
- - -

Mano kambaryje visu garsu rėkavo muzika, bet man buvo nė motais. Buvau gavusi nuo Dominyko žinutę, kad jis ateis ir paaiškins viską. Labai nenoriu tikėti tuo, ką pasakė Andrėja. Tai negali būti tiesa, tiesiog negali. Suvibravo mano telefonas. Ekrane švietė Dominyko vardas.

Mažute, aš prie tavo namų

Įsidėjau į megztinio kišenę telefoną, kelis eurus ir pakelį cigarečių. Retai rūkydavau, dažniausiai, kad pamirščiau visas problemas.

Jis stovėjo atsirėmęs į kelio ženklą ir laukė manęs. Lengvas vėjas plaikstė jo susivėlusias garbanas. Rankose  laikė raudoną rožę. Pamačiaus jį, manyje dingo visi pikti, neigiami jausmai. Pribėgau ir apsikabinau. Jis šyptelėjo ir man ištiesė rožę.

-Myliu tave, Ieva,- jam tai sakant pasijutau tokia laiminga. Mes susikabinom rankom ir patraukėm žibintais nušviesta gatve.

-Aš irgi myliu.

MetanoiaWhere stories live. Discover now