Metanoia

s i x t h e e n t h

Ieva
- - -

Po tos dienos kapinėse Atėnė nebepasirodė mokykloje. Man iš tiesų labai jos gaila- net neįsivaizduoju koks jausmas gyventi be tėvų. Bet privalėjau išmesti tą merginą iš savo galvos, jei noriu gerai pabaigti mokyklą.

Mano gyvenimas vėl pamažu tapo rutiniškas- atsikeldavau, eidavau į mokyklą, paskui namo ir ciklas vėl kartojasi. Tarsi būčiau užstrigusi laike. Taip nepastebimai prabėgo visas ruduo, pasirodė pirmasis sniegas ir prasidėjo švenčių laikotarpis. Mokykloje visi nerimsta- reikia dalyvauti kažkokiame mokyklos konkurse, už kurį laimėjusi komanda gaus kelionę. Į kur, dar nenusprendė.

Jau visai rimtai buvau įnikusi į pamokų ruošimą, kai man nežinomu būdu mano kambaryje atsirado Andrėja.
-Ei, ką čia darai?- paklausė ji.
-Tai turbūt namų darbus...
-Na aš tau tai tikrai neleisiu merdėti savo kambaryje. Mes išeisim.
-Ir kur gi?
-Negaliu pasakyti.
-Andrėja!
-Tiesiog apsirenk gražiai ir patogiai.
-Andrėja...
-Neatsikalbinėk.

Visgi sutikau su ja. Apsirengiau juodas kelnes ir džinsinį švarką su bordiniu topu. Visą kelią Andrėja man nesakė kur važiuojam ir dėl to šiek tiek nervinausi. Ir kai pagaliau privažiavom, prieš lipant Andrėja mane įspėjo:
-Neikam nepasakok apie šią vietą, gerai?
Aš linktelėjau galvą. Kodėl pajutau deja vu jausmą? Pro automobilio langą nieko nemačiau, išskyrus tamsą. Išlipusi įžvelgiau gan didelį pastatą, aplink kurį stovėjo medžiai. Bet čia negali būti Underground'as. Nėra jokios logikos.
-Andrėja, kas čia per vieta?
-Pati puikiausia vieta, eime.

Andrėja pasibeldė į metalines duris. Atsivėrė mažas langelis, jame matėsi ryškiai žalios žmogaus akys.
-Kodas?
-Ekstazė,- pilna pasitikėjimo tarė mergina.
-Wery well,- klaikiai mėgdžiodamas britišką akcentą tarė jis,- o ši panelė patikima?
-Taip,- už mane atsakė Andrėja.
-Tuomet sveiki atvykę į Underground'ą.

Mums duris atvėrė tamsiaplaukis vaikinas su auskaru lūpoje. Mirktelėjęs Andrėjai jis pasižiūrėjo į mane. Greitai suėmęs mano delną užstampavo kažkokį simbolį. Sutrikusi pažvelgiau į Andrėją, bet ji tik nusijuokė ir nuvedė mane tolyn.

Underground'as buvo pilnas žmonių. Mano ausis užgulė klykianti roko muzika. Ant pakylos pamačiau kelis vaikinus ir merginas, grojančius instrumentais. Apgirtę žmonės šokinėjo pagal muzikos ritmą. Andrėja sumurmėjo kažką apie gėrimus ir dingo palikdama mane vieną. Tiesiog puiku. Prie manęs bandė lysti keli vaikinai, bet suvokę, kad nesidomiu greitai pasišalino. Bandžiu įžiūrėti atlikėjus, bet per žmonių samyšį nieko nesimatė. Staiga priešais mane išdygo Andrėja, laikydama kažkokius puodelius.                                                                    -Imk,- ji ištiesė vieną iš jų man
-Kas čia per vieta?- paklausiau, nors pati puikiai žinojau.       
-Čia Underground'as. Jaunimas ateina gerai praleisti laiką. Įsivaizduok,- ji parodė į tą muzikos grupę,- pati Underground'o pažiba ten groja. Ir visai gerai jai sekasi.
-Kas ji tokia?
-Ji vadina save Kobra. Va, toji gitaristė su violetinias plaukais. Net nustebau kai ją pamačiau. Maniau buvo išvykusi iš Lietuvos.

Kokį pusvalandį Andrėja man pasakojo apie šitą vietą ir kaip ji pati čia atsirado. Paaiškėjo, kad čia ją atvedė jos kaimynas, vos tik Underground'as susikūrė. Pati Andrėja yra pasivadinusi Ekstaze. Kas dabar šiai vietai vadovauja beveik niekas, išskyrus Elitą nežino. Bet labiau mane domino Kobra-Atėnė. Planavau su ja rimtai pasikalbėti. Ji negali tiesiog pradingti, o paskui lyg niekur nieko atsirasti.