Metanoia

s e v e n t e e n t h

Atėnė
- - -

Vietoj to, kad gerai praleisčiau laiką, jau kokią valandą priverstinai klausiausi kažkokios merginos raudos
-Tai nori pasakyti, kad tau praeita naktis nieko nereiškė?- jos ašaros tiesiogine prasme bėgo upeliais.
-Brangute, aš net tavo vardo neprisimenu. Man tu dabar mažiausiai rūpi.
-Bet...
-Tu esi tik vienos nakties nuotykis, nieko daugiau.
-Tu esi šlykšti!
-Nors kartą žiūrėjai į veidrodį? Nes tą patį galiu ir apie tave pasakyti.

Ji dar smarkiau pravirko ir pabėgo. Dar ilgam kolidoriuje girdėjosi jos verksmas. Ir kažkodėl man patiko. Jau ėjau link pagrindinės vakarėlio vietos kai kažkieno ranka mane pagriebė ir pradėjo tempti. Bandžiau priešintis, bet nepavyko.

-Ko reikia?- paklausiau.
Pagaliau žmogus, kuris dabar mane bandė ,,pagrobti" atsisuko. Ieva.
-Kur tu buvai dingusi visą mėnesį?- ji pakėlė savo balsą.
-Nežinau apie ką kalbi.
-Kaip tai suprasti! Viskas ką man apie save pasakojai, o tada tiesiog dingai.
-Aš turėjau priežasčių.
-Ir kokių?
-Tarsi tau rūpėtų.
-Žinai, man rūpi ir aš maniau, kad... Ai, pamiršk.
-Ką tu manei? Nors man ir nesvarbu.
Melas.
-Gal bus geriau jei aš tiesiog dingsiu,- jos akyse mačiau ašaras. Nejaugi ji man kažką jaučia? Bet ji juk hetero. Ji lėtai nusisuko nuo manęs ir pabėgo, palikdama mane su begale klausimų.

-Žinai, esi tikra debilė,- tarė man Livija, dar kitaip žinoma kaip Rožė. Kartu su ja ir kitais dviem vaikinais suformavom muzikos grupę.
-Ir kodėl?- paklausiau pridegdama cigaretę.
-Ta mergina, tau jaučią simpatiją, o tu jauti simpatiją jai.
-Nežinau apie ką čia sapalioji.
-Apie tą blondinę, kuri rėkė ant tavęs prieš dešimt minučių.
-Nesąmonė.
-Gali neigti kiek tik nori, vistiek nepavyks. Aš niekada nesu mačiusi tavęs rašančios meilės dainų.
-Ten nėra meilės dainos.
-Leisk man pabaigti. Pati kalbėjai, kad privalai išvalyti savo galvą, todėl ir išvykai. Mano manymu, ta mergina vis dėl to buvo pagrindinė priežastis.
-Tu suvoki, kokį šlamštą tu sakai?
-Pripažink tai! Nesvarbu kiek vienos nakties nuotykių turėsi, tu negali pamiršti tos blondinės.
-Aš esu bloga influence Ievai. Sugadinsiu ją lygiai taip pat kaip ir Samantą. Mes abi žinom kaip tai baigėsi.
-Tuomet problema buvo su ja, o ne su tavimi. Beto, mačiu Dominyką. Jis gan buvo įniršęs kai išgirdo, kad čia toji Ieva yra.

Nemąstydama pašokau nuo kėdės. Privalėjau surasti Ievą. Žinant ją, turbūt dabar ieškos savo draugės, su kuria kaip girdėjau atvažiavo. Nieko nelaukdama išpuoliau į lauką ir mano hipotezė pasitvirtino. Dominykas buvo prirėmęs Ievą prie sienos.

-Tu būsi mano, Ieva!- dar išgirdau jį sakant. Pribėgusi vožiau jam tiesiai į galvą. Nuo smūgio jis susmuko ant žemės. Ieva į mane pažvelgė su ašarom akyse.
-Ar jis tau spėjo kažką padaryti?- paklausiau.
Ji tik papurtė galvą.
-Gal gali mane parvežti namo?- visa drebėdama tarė ji.
Linktelėjau ir nusivedžiau merginą iki savo automobilio. Visą kelią ji nepratarė nė žodžio, tiesiog žvelgė pro langą. Aš atsargiai suėmiau jos delną ir mano nuostabai, ji neatstūmė manęs. Tik dar stipriau sugniaužė mano ranką.

Palydėjau ją iki jos buto durų ir jau ruošiausi atsisveikinusi eiti, bet ji pirma prakalbo:
-Ačiū, kad sustabdei Dominyką.
-Čia niekis,- stojo tyla,- aš gal jau eisiu.
-Ne. Pasilik, prašau.