Metanoia

e i g h t e e n t h

Ieva
- - -

Negaliu suvokti savo jausmų. Vieną dieną sakau, kad nenoriu daugiau jos matyti, kitą atsibundu tos pačios merginos glėbyje. Ar tai tikrai įmanoma? Kad aš jaučiu simpatiją merginai? Niekada taip nesijaučiau. Net žiūrėjau internete, kas buvo tikrai bloga idėja, nes jokių aiškių dalykų neradau.

Nuo žemės pakėliau telefoną. Mano akis apakino per ryškus ekranas, bet sugebėjau įžiūrėti laiką- pusė aštuonių. Atsargiai, kad nepažadinčiau Atėnės atsisėdau lovoje. Mama turbūt jau darbe, nes tikrai ant manęs rėktų pamačiusi Atėnę. Ypač gulinčią mano lovoje.

-Pabusk,- tariau, švelniai papurtydama jos petį.
-Nee,- apsimiegojusi sumurmėjo ji.
-Mums reikia į mokyklą.
-Kurioje aš nebuvau visą mėnesį.
-Tu visdar nepasakei kur buvai dingusi.
-Aš buvau Italijoje. Bandžiau surasti savo giminę.
-Ar pavyko?
-Nevisai. Bet gal nekalbam dabar šita tema?

Aš linktelėjau ir susiradusi spintoje rūbus nuėjau į vonią. Greitai apsirengusi ir šiek tiek pasidažiusi nuėjau į virtuvę. Atėnė jau sedėjo prie stalo, kažką skaitydama savo telefone.
-Pas mus namuose nėra maisto, sorry.
-Nieko tokio, nesu tokia alkana. Einam, nes dar į mokyklą paveluosim.
-Tu iš tiesų nori į mokyklą?
-Ne, bet žinau, kad priversi mane.
-Kas tiesa tas ne melas,- šyptelėjau.

Mokyklos kolidoriuje visų žvilgsniai buvo nukreipti į mus- mane ir Atėnę. Gal dėl to, kad ji random atsirado mokykloje po mėnesio, o gal kad mes laikėmės už rankų. Tarsi būtume pora. Ir tiesą sakank, man visai patiko. Kiekvienas jos prisilietimas sukeldavo mano pilve tuziną drugelių. Nežinau kaip apibūdinti šitus santykius, bet mes nusprendėm viską daryti iš lėto, niekur neskubant.

Man teko sustoti prie savo spintelės išsitraukti reikiamas knygas. Atėnė atsirėmė į šalia esančią spintelę ir stebėjo mane.
-Gerai jautiesi?- ji manęs paklausė.
-Kodėl klausi?
-Na visi tie spoksojimai... Aš prie jų pripratusi, bet dėl tavęs šiek tiek jaudinausi.
-Oh, na jaučiuosi gan keistai, bet priprasiu.
-Okey, man reikia pas pavaduotoją ir direktorę, žinai, savo dingimą paaiškinti. Tai pasimatysim per pertrauką,- ji švelniai pakštelėjo man į skruostą ir nuėjo kolidoriumi. O aš likau stovėti kolidoriuje ir kvailai šypsojausi.