Metanoia

f o u r t e e n t h

Ieva
- - -

Vos tik mano mama užmigo, kaip galėdama greičiau susiruošiau. Į kišenę įsidėjau telefoną, su pačia mama susitariau, kad nakvosiu pas draugę ir išsmukau iš namų. Dalis manęs nenorėjo eiti, bet man reikėjo nors kiek atsakymų.

Kaip ir tikėjausi, Atėnė manęs laukė. Sedėdama ant automobilio kapoto ji tarp pirštų laikė cigeretę ir susimąsčiusi žiūrėjo į debesuotą dangų. Labiausiai nustebino jos apranga- vidurys lapkričio, o ji buvo ant pečių užsimetusi savo odinį švarką, su kuriuo dažnai būdavo.

-Labas,- nedrąsiai tariau priėjusi.
-Sveika,- prikimusiu balsu ji atsakė.
-Norėjai su manimi pasikalbėti?
Ji linktelėjo. Nors ir vienintelis šviesos šaltinis buvo prastas gatvės žibintas, vistiek pamačiau jos paraudusias akis. Mergina tikrai atrodė prastai.

-Sėskis,- parodė ji į keleivio sedynę. Aš be žodžių atidariau duris ir įsėdau. Atėnė su koja sutrynė cigaretę ir atsisėdo į vairuotojo vietą.
-Kur važiuosim?
-Pamatysi.

Automobilis gan greitai važiavo apytuštėmis miesto gatvėmis. Ir nenuostabu, nes buvo jau gan vėlu. Visą kelią tylėjom, bet mačiau kaip Atėnės rankos drebėjo. Arba nuo streso, o galbūt ji kažko bijojo. Šiektiek pradėjau snuduriuoti, kol į realybę manęs nesugražino Atėnės balsas:
-Mes čia.

Aš apsidairiau. Mes buvome vidury kažkokio reto miško, šone buvo į sandelį panašus pastatas.
-Kur mes?-paklausiau sumišusi.
Atėnė tylėdama išlipo. Aš padariau tą patį.
-Ar tu nori mane pagrobti?- juokais, bet ir rimtai paklausiau.
-Tiesiog prižadėk, kad niekam apie šitą vietą,- ji ranka parodė tą pastatatą,- nepasakosi. Daug žmonių gali nukentėti. Rizikuoju tau rodydama, bet neapkenčiu melo.
-Gerai, prižadu.
-Eime,- ji ištiesė savo ranką ir sugniaužė mano delną.

Priėjus prie to keisto sandelio Atėnė pastukseno į metalines duris. Atsidarė mažas langelis, pro kurį matėsi tik žmogaus akys.
-Kodas?- pasigirdo nedraugiškas balsas.
-Aš Kobra,- trumpai nukirto mergina.
Kobra?
-Atsiprašau,- sumurmėjo tas pats žmogus ir pasižiūrėjo į mane,- o kas ji? Patikima?
-Taip.
-Na tuomet prašom užeiti. Sveiki atvykę į Underground'ą.

Durys atsivėrė ir prieš mano akis atsivėrė į naktinį klubą panaši salė. Girdėjosi tranki muzika, daug žmonių šoko. Praėjom aukštą, gan stambų vyrą, su kuriuo turbūt ir kalbėjosi Atėnė. Ji drąsiai brovėsi per žmonių jūrą, tempdama iš paskos mane. Mes priėjom prie dar vienų durų, šįkart, nesaugomų. Atėnė smarkiai pastūmė rankeną ir dabar leidomės laiptais žemyn. Atsidūrėm visiškoje tamsoje ir pajutau, kad Atėnė paleido mano ranką.

Įsijungė šviesa, trumpam apakindama mane. Kai apsiprato akys, pamačiau į sporto salę panašią patalpą su aukštais suolais ir viduryje stovintį bokso ringą. Atėnė nuėjo prie ringo ir su nugara atsirėmė į ištemptas virves.

-Kur mes? Kas yra tas Undergraund'as? Ką tai reiškia?- negalvodama išbėriau visus klausimus.
-O tu kur nors skubi?- ramiai atsakė mergina,- aš viską tau paaiškinsiu. Prisėsk,- ji patapšnojo ringo kraštą.
-Tai tu čia užsiemi boksu?- paklausiau atsisėsdama.
-Iš tiesų tai kickboksu. O dar aiškiau-nelegaliu kickboksu.
-Nelegaliu? Kodėl?
-Jo taisyklės kitos, pinigų sumos kitos, nėra svorio kategorijų. Ir aišku, rimtos traumos.
-Tuomet kodėl tai darai?
-Kaip ir daugumai, man reikia pinigų. Iš pradžių mokiausi kovos menų apsigynimui, bet dabar tai dėl pinigų.
-O šita vieta?
-Čia tiesiog susirenka jaunimas nuo šešiolikos iki dvidešimties. Na ir daro ką nori- nori dalyvauti vakarėliuose? Prašom. Nori parstuminėti prekes? Tapsi čia mėgstamiausias. Surengsi čia žiauraus sporto varžybas? Turtai ir laimė tavo pusėn.
-Ką reiškia Kobra?
-Kiekvienas čia turi savo pravardes, taip mūsų nesuseka. Aš Kobra, tai buvo mano tėvo slapyvardis, jam dalyvaujant kare,- užsiminus apie savo tėvą jos balsas nutrūko,-na, dar bus klausimų?
-Ne, bet ačiū, kad papasakojai.

Ji atsistojo priešais mane. Žiūrėjo man į akis, tarsi kažką norėjo pasakyti.
-Aš galiu tave parvežti namo,- tarė ji.
-Iš tiesų, gal galėčiau pas tave nakvoti? Mamai pasakiau, kad pas draugę ryte būsiu, tai...
-Na gerai, eime.