Metanoia

s i x t h

Ieva
- -

-Tai ko mane čia pasikvietei?- paklausė Atėnė, prisėsdama ant mano stalo.- Juk niekas nenori bendrauti su ,,narkomane",- paskutinį žodį pasakė pavaizduodama kabutes.
-Man įdomi tavo ir Dominyko istorija,- tariau. Mačiau kaip Atėnė įsitempė.
-Daug žinosi, greit pasensi,- šyptelėjo ji, pamačiusi kaip aš pavarčiau akis.

-Gerai jau, gerai. Su Dominyku susipažinom dešimtos klasės pabaigoje. Tuomet buvau gilioje depresijoje, bet susipažinimas su Dominyku nepadėjo. Vis dažniau gerdavau, rūkydavau, buvo visiška katastrofa. Dominykas irgi nebuvo angelas- meluodavo, būdavo neištikimas. Bet buvo dar vienas dalykas- jis pardavinėjo žolę, ekstazę ir panašiai. Tą turbūt žinojai?- paklausė ji pakeldama vieną antakį.

Aš tik linktelėjau galvą ir patogiau atsisėdau ant lovos. Apie tą verslą žinojau, bet Dominykas prižadėjo, kad tame nebedalyvauja.

-Dabar įtariu, kad vėl tuo užsiema. Prieš kelias dienas, rugpjūčio trisdešimt pirmą paskambinau savo merginos telefonu. Jame radau Dominyko numerį. Jis atsiliepęs pradėjo rėkti ant manęs.
-Pala, ten skambinai tu? Ir tu turi merginą?- pertraukiau Atėnę.
-Taip ten buvau aš ir taip, aš turiu merginą. Jau senokai pastebėjau, kad ji pradėjo elgtis keistai, bet kad ji vėl pradėtų vartoti...

Atėnė padarė pauzę. Mačiau jos liūdesį ir sumišimą. Bet vis dar nežinau ar tikrai visapusiškai tikiu jos istorija. Mergina pakilo nuo stalo ir atsigulė šalia manęs ant lovos.

-O kas svarbiausia, tai mano kaltė. Dėl manęs Samanta pradėjo rūkyti, vartoti.
-Samanta tavo...?- vis dar negaliu susivokti, kad Atėnė yra lesbietė.
-Mergina, taip. Gali tikėti mano istorija, gali ir ne. Bet jeigu dabar eisi aiškintis reikalų su savo vaikinu, padaryk man paslaugą- jeigu jis žino ką nors apie Samantą arba ją pamatai jo namuose, ji yra žema, šviesių plaukų kaip tavo, šiek tiek primena albinosę, pranešk man. Gali paskambinti ar parašyti, tikrai būsiu dėkinga.
-Bet aš neturiu tavo numerio,- pradėjau sakyti, bet ji greitai įkišo ranką į savo kišenę ir ištraukė mažą lapelį.
-Turi tušinuką?

Radau vieną ant savo stalo. Kol ji rašė skaičius, pastebėjau gan didelę melynę ant jos kairės rankos riešo. Norėjau paklausti, bet ji turbūt neatsakytų. Ji įdėjo lapelį į mano delną ir atsistojo išeiti.

-PS, Samanta minėjo Dominyko namuose vykstantį vakarėlį, manau ten jis ir bus,- tai buvo paskutiniai jos žodžiai, o tuomet išgirdau uždaromas buto duris.