Metanoia

n i n t h

Ieva
- - -

-Nagi, negali sedėti lovoje ir valgyti visą gyvenimą,- man pasakė Andrėja, bandydama atimti iš manęs ledų indelį.
-Galiu ir tu nesustabdysi manęs.
-Nagi, einam ką nors linksmo nuveiksim juk penktadienis.
-Ne nuotaikoj.
-Klausyk, suprantu mano brolis yra kvailys, bet neleisiu tau dėl jo liūdėti, einam.
-Kur?
-Bus toks draugų pasisedėjimas, bet prižadu, jo ten nepamatysi.

Nežinau kaip, bet Andrėjai pavyko mane įtikinti, kad važiuočiau su ja. Apsivilkau tamsiai mėlyną suknelę, šiek tiek aukščiau kelių ir baltus sporbačius. Mes privažiavom prie man niekada nematyto namo, kuriame ir turėjo vykti tas ,,pasisedėjimas". Mus įėjusias pasitiko džiaugsmingi šūksniai. Name buvo apie vienuolika žmonių, daugumą jų aš pažinojau. Andrėja mane paliko, tad nusprendžiau pasisveikinti su keliais žmonėmis. Eidama kolidoriumi gavau į rankas puodelį su sidru. Namo svetainėje pamačiau ant sofos sėdinčias savo klasiokes Medą ir Eveliną.

-Sveikos,- priėjusi pasisveikinau.
-O, labas,- tarė Evelina.
-Laba, kaip sekasi?- paklausė Meda.
-Po truputį,- atsidūsau ir siurbtelėjusi sidro, apsižvalgiau po kambarį. Jo sienos buvo prikabintos gan prabangių paveikslų, stovėjo židinys, ant kurio buvo pastatyta pigi kalonėlė, iš kurios klykė popsas. Keletas žmonių gėrė, šoko gal kokie penki žmonės, o kiti arba kalbėjosi arba susiporavę glamonėjosi. Šokančiųjų grupėje pastebėjau gan apsvaigusią šviesaplaukę.

-Kas toji mergina?- paklausiau Medos.
-Šviesaplaukė? Jos vardas Samanta ar kaip ten ji.
Ar tai ta pati Samanta apie kurią kalbėjo Atėnė? Bet kodėl man tai rūpi? Dar kartą žvilgtelėjau į merginos pusę. Ši apsikabino pirmą pasitaikiusį vaikiną ir nieko nelaukusi jį pradėjo bučiuoti. Argi ji ne lesbietė? Panašu, kad ne.

Svetainėje esančio oro stoka pradėjo mane slėgti. Nuspręndžiau čia neužsibūti, bet niekur nemačiau Andrėjos. Užlipusi į antrą aukštą, kuris mano nuostabai buvo tuščias pamačiau kolidoriaus gale esantį balkoną. Įėjusi atsirėmiau į turėklus ir net nepamačiau į sieną atsirėmusios merginos. Jos juodi džinsai buvo visi suplėšyti, o ant pečių buvo užsimetusi žymiai per didelį rudą odinį švarką. Ji vienoje rankoje laikė uždegtą cigaretę, kitoje spaudė telefoną. Būčiau jos neatpažinusi, bet nepaisant cigaretės dūmų, užuodžiau tą nervinantį kokosų kvapą.