Metanoia

t e n t h t

-Žinai, turėčiau atsiprašyti,- pirma prakalbo Atėnė nežiūrėdama į mane,- bet paprastai to nedarau.
-Ir kodėl aš esu išimtis?- paklausiau vis dar nesuvokdama, apie ką ji kalba.
Ji tik papurtė galvą, lėtai išleisdama iš burnos dūmus.
-Na, dėl mano kaltės išsiskyrei su juo.
-Nebūtum pasakiusi, nebūčiau sužinojusi visos tiesos.
-Galbūt...

Vėl stojo tyla, kurią šįkart nutraukiau aš:
-Viena atėjai?
-Matei Samantą,- atsiduso ji, aiškiai nusivylusi.
Kaip atsakymą, linktelėjau galvą. Stebėjau Atėnę. Ji sutrynė cigaretę bato kulnu ir pradėjo kažką spaudinėti telefone.
-Tai tau nerūpi ką ji daro?- neiškentusi paklausiau.
-Net jei ir rūpėtų, aš apie ją nekalbėčiau,- nepkeldama akių atsakė mergina.
-Tau nerūpi mylimi žmonės?

Ji lėtai pakėlė savo rudas kaip migdolai akis. Priėjo prie manęs, atsirėmė į turėklus, palikdama vos kelis centimetrus tarp mūsų ir sušnabždėjo:
-Non si può risolvere un cuore spezzato.
-Ką?- paklausiau sumišusi.
Atėnė tik šyptelėjo ir pasitraukė prieš tai netyčia užkliudydama pirštais mano delną. Per paliestą vietą nuvilnijo keistas, tarsi elektros krūvio jausmas.
-Tai nepaaiškinsi ką ten pasakei?
-Kaip mes skubam,- tarė ji, ištraukdama iš kišenės cigarečių pakelį.
-Gyvenimas per trumpas.
-Esi vienas iš tų žmonių, ką?
-Kaip suprasti?
-Gyvenk greitai, mirk jaunas ir palik gražų lavoną. Tavo gyvenimo moto?
-Ką? Ne...

Ji kitoje kišenėje surado žiebtuvėlį ir užsidegė cigaretę. Pastebėjau, kad jos krumpliai buvo paraudę, tarsi po muštynių. Išpūtusi pirmus dūmus tarė:
-O jeigu tau taip įdomu, mano ir Samantos santykius galima pavadinti open relationship. Reiškia ir ji, ir aš galim miegoti ir duotis su kuo tik norim. Nors aš aišku, tam nepritariu.
-Tuomet kodėl esi tokiuose santykiuose?
-Ji žino daug mano paslapčių... Ir jeigu jos bus atskleistos, pasekmės nebus geros.
-Samanta tave šantažuoja?
-Galima ir taip pasakyti.