Metanoia

t h i r t e e n t h

Ieva
- -

-Mam, aš namuose!- sušukau nuspirdama batus prie durų.
-Aha, esu svetainei.

Atėjusi pamačiau ją ant sofos, spoksančią į kažkokias žinias. Prisėdau šalia.
-Šiandien savo namuose buvo rasta mirusi paauglė, manoma- nusižudžiusi. Dabartiniais duomenimis tai yra Samanta Aveneska,- tarė žinių vedėjas, o televizoriaus ekrane atsirado šviesaplaukės merginos nuotrauka,- Užuojauta jos šeimai ir skatiname apie tokias temas kalbėti mokyklose ar su psichologais.

Mergina nuotraukoje labai priminė Atėnės apibūdintą merginą. Ar tai galėtų būti ji? Dar kartą užmečiau akį į televizorių. Taip, tai tikrai yra ji. Net neįsivaizduoju kaip turėtum jaustis, praradęs mylimą žmogų. Susiradusi kišenėje telefoną sumaigiau Atėnei žinutę:

Išgirdau kas nutiko... Labai užjaučiu

Nors ji ir buvo labai banali, vis dėl to nuspręndžiau nusiūsti.

-Koks žiaurus dalykas,-vaidindama susigraudinusią pasakė mama,- tu būtinai man pasakysi jei tik apie tokį dalyką pagalvosi.

- - -

Mokykloje Atėnės nebuvo tris dienas. Net nežinau kodėl ji man taip rūpi. Kai ji atsirado mano gyvenime prieš kelis mėnesius, kažkas pasikeitė. Net nesuvokiu kaip ir kodėl... Na taip, praleidžiam daug laiko kartu, bet tai nieko nereiškia. Bet jos prisikietimai priverčia mane sustingti, o toje vietoje jaučiu kažką tikrai keisto.

Bet neturėčiau nieko jai jausti, aš juk nesidomiu merginomis.

Po pamokų iš karto grįžau namo. Tiesiog nemačiau prasmės trainiotis mieste. Namuose kaip visada nieko nebuvo. Tėvas vis dar buvo išvykęs darbo reikalais- sprendė savo kompanijos pardavimą. Taip ir nesuprasdavau kokia jo profesija, visuomet buvo neaišku. Na o mama kaip visada grįždavo vėlai- dirbo banke.

Jau buvau įpusėjusi namų darbų atlikimą, kai suvibravo mano telefonas. Ekrane švietė viena gauta žinutė. Nuo Atėnės.

Ar galėsi šiandien vakare išeiti iš namų? Prašau?