Always (1, 2, 3 sezonai)

"...'cause I let my guard down..."

Šį rytą atsibudau pakankamai anksti, todėl su Emily bei Carol pasidarėme pusryčius ir linksmai paplepėjome. Kiek vėliau Emily pasiėmė Carol ir išvažiavo į prekybos centrą apsipirkinėti. Manęs nedomino šešių valandų drabužių matavimasis ir milijonas maišelių, todėl nusprendžiau paskambinti Gemmai.

-Klausau?-nepatikliai atsiliepė mergina.

-Gemma! Čia Alex.-nusijuokiau.

-Alex! Iš kur gavai mano numerį?-nustebo.

-Louis vakar davė jūsų visų kontaktus, jog jei netyčia norėčiau ką nors nuveikti, praneščiau jums.-pasakiau.

-Man šiandien laisvadienis, o aš mirštu iš nuobodulio.-nusijuokė.

-Deja, aš taip pat.-atsidusau.-Nori ką nors nuveikti?

-O taip!-sušuko.-Paskambinsiu vaikinams, galbūt ir jie norės prisidėti.-linksmai pasakė.-Žinoma, jei tu ne prieš.

-Tikrai ne, kuo daugiau kompanijos tuo linksmiau.-nusišypsojau.

-Puiku, tuomet būk pasiruošusi už valandos.-pasakė atsisveikindama ir baigė pokalbį.

Susiruošti pavyko per truputį daugiau nei pusvalandį, todėl ramiai sėdėjau ant savo sofos žiūrėdama televizorių. Nuaidėjo durų skambutis ir išjungusi televizorių nustraksėjau prie jų. Žvilgtelėjau į laikrodį ir man toptelėjo, jog dabar gerokai per anksti ir tik vienas Louis žino, kur aš gyvenu, todėl prieš atidarydama patikrinau durų akutę. 
Kūnu nubėgo šiurpas ir iškart išsitraukusi telefoną išsiunčiau žinutę Louis. Sustingusi stovėjau prie durų, kol mano "svečias" vis skambino į duris. Negalėjau pajudėti spoksodama į durų spyna. Nebuvau tikra ar Emily užrakino duris ir ar James bet kurią minutę nesugalvos tiesiog atidaryti durų. Kai skambinimas sustojo, dar kartą pažvelgiau per akutę. James laikė savo telefoną prie ausies ir bandė kažkam prisiskambinti.

-Namuose nieko nėra, tu tikriausiai suklydai.-pasakė į telefoną.-Oh, gerai.-pasakė ir trumpam atitraukė telefoną nuo ausies.

Durų rankena lėtai palinko, o aš tuo tarpu sulaikiau kvėpavimą bijodama, jog durys atsidarys. Jam stumtelėjus duris jos liko savo vietoje ir aš mintyse padėkojau Emily, jog ši užrakino duris. Vėl pažvelgiau per akutę pamatydama kaip James prideda savo telefoną atgal prie ausies.

-Patikrinau, užrakintos. Apeisiu namą, gal pamatysiu ją pro langą. Gerai, Charlie, supratau.-pasakė baigdamas pokalbį.

Charlie? Juk jis negali kalbėti apie tą Charlie? Emily vyrą? Ne, tai tik kvailas sutapimas. Papurčiau galvą ir greitai šmurkštelėjau į antrą aukštą, jog James manęs nepamatytų. Stengiausi laikytis toliau nuo langų, jog užuolaidos nejudėtų ir neišsiduočiau James, jog aš namuose.
Stovėjau viduryje antro aukšto priešais laiptus nežinodama į kurią pusę eiti. Pasigirdus beldimui į duris sunerimau dar labiau.

-Alex, meilute, žinau, kad tu ten!-sušuko James.-Juk žinai, kad gali įleisti mane gražiuoju ir mes pasikalbėsime. Mačiau tave, nebėra prasmės slėptis.

Šūdas, jis tikriausiai matė mane pro svetainės langą, kai lipau laiptais. Giliai įkvėpiau ir užsimerkiau. Ką, po velnių turėčiau daryti? Jis bet kurią akimirką išspirs duris ir stovės priešais mane. Neturėjau pakankamai laiko pasislėpti, todėl pradėjau darytis aplink stengdamasi surasti kokį nors daiktą, kuris padėtų man apsiginti.

-Alexia, skaičiuoju iki dešimt ir durys bus išlaužtos.-perspėjo.-Vienas.-pasakė padarydamas pauzę.-Du.-nusijuokė.-Trys. Keturi.-lėtai ištarė.-Penki, Alex. Tai jau pusė.-priminė.-Šeši. Ar vis dar nenori atidaryti durų?

Nejudėdama stovėjau laiptų viršuje ir laukiau, kol pro duris įžengs tas psichopatas. Kūnas buvo sustingęs ir nė neketino judintis iš vietos.

-Septyni, Alex, aš pradedu pykti.-jo balsas iš tiesų tapo kiek piktesnis.-Aštuoni, Watson.-paminėjo mano pavardę.-Devyni!-sušuko ir prieš pasakydamas dešimt trumpam nutilo.-Dešimt. Nesakyk, kad neperspėjau.-šaižiai nusijuokė.

Stipriai užmerkiau akis ir pasiruošiau išgirsti lūžtančių durų triukšmą, bet vietoje jo mano ausis pasiekė kažkas panašaus į cypiančias padangas. Lėtai leidausi laiptais vis dar bijodama, kad į mane gali atskrieti išspirtos durys. Bijojau prieiti prie lango, todėl dairydamasi grįžau prie lauko durų.

-Alex! Čia Louis, James pabėgo, ar tau viskas gerai?!-sušuko stovėdamas lauke, todėl aš atvėriau duris.

-Esi tikras, jog jo nebėra.-kištelėjau galvą į lauką įsitikindama.

-Taip, jo mašina stovėjo kitoje gatvės pusėje ir jis išvažiavo.-sukikeno.-Gemma sakė, jog visi susitiksime prekybos centre. Ar vis dar nori važiuoti?-paklausė.

-Aaa...-kiek dvejojau, vis dar negalėdama atsigauti nuo tokio didelio kiekio streso.-Žinoma. Negaliu likti namuose.-papurčiau galvą.-Aš tuoj.-pasakiau ir palikusi duris atviras nuėjau pasiimti piniginė bei telefoną.

Įsėdus į Lou mašiną surinkau Emily numerį ir pridėjau prie ausies. Skambutis buvo nesėkmingas, nes ji neatsiliepė.

-Ar tu buvai namuose viena?-paklausė Louis įsukdamas į prekybos centrą.

-Yeah.-atsidusau.

-O kur tavo tėvai?-susiraukė.

-Am...aš neturiu tėvų.-nejaukiai pasakiau.

-O varge, aš atsiprašau.-jo veide atsirado susirūpinimas.-Tikrai nežinojau, prisiekiu.

-Viskas gerai.-šyptelėjau.

-Taigi. Tuomet su kuo gyveni?-paklausė pastatydamas automobilį.

-Su mažesniąja seserimi Carol gyvename pas mūsų vyresniąją seserį ir jos vyrą. Na, labiau tik pas jos vyrą.-gūžtelėjau pečiais.

-Ar tikrai jautiesi gerai?-paklausė prieš mums išlipant.-Mes turėsime papasakoti jiems kas nutiko.

-Žinau.-palinksėjau.-Man viskas gerai, ačiū, Louis.-nusišypsojau ir jis padarė tą patį.

Išlipę iš mašinos patraukėme prekybos centro link. Dar kartą pabandžiau paskambinti Emily, bet vėl nesėkmingai. Galbūt sutiksiu ją viduje? Mąsčiau apie šiandienos įvykius, kol priėjome kažkokią kavinę įrengtą prekybos centre. Prie didžiulio stalo jau sėdėjo Gemma, Liam, Danielle ir Zayn.

-Sveikučiai!-išsišiepė Gemma ir atsistojusi pribėgo apsikabinti.

-Labas, Gemms.-Louis nusijuokė, o aš ją apkabinau.

Pasisveikinome su likusiais ir atsisėdome prie stalo. Jie kažką įtemptai diskutavo prieš mums ateinant, todėl aš tiesiog varčiau meniu. Louis pažvelgė į mane ir linktelėjęs kostelėjo.

-Kai kas nutiko.-jis pasakė ir visi nutilo.-Šiandien, kai Alex liko viena namuose pas ją atėjo James. Alex, papasakok plačiau.

-Na, išgirdau skambutį į duris, todėl aš nuėjau jų atidaryti. Kažkokiu būdu susiprotėjau pažiūrėti pro durų akutę. Tada parašiau Louis.-pasakiau.

-Ir viskas? Jis tau nieko nesakė?-susiraukė Zayn.

-Jis paskambino kažkokiam Charlie ir šis jam liepė apeiti namą ir apžiūrėti langus. Tikriausiai pamatė mane pro kažkur ir grįžęs prie durų ketino jas išlaužti.-papasakojau.

-Charlie?-pasakė Liam.-Ar aš vienas apie tai galvoju?

-Nejuokauk Liam, ką Charlie veiktų Holmes Chapel?-paklausė Louis.

-Pastaruosius metus nieko iš jo negirdėjome ir nežinome kur jis. Tik sakau.-truktelėjo pečiais.

-Kas tas Charlie?-paklausiau įsiterpdama.

-Tai ilga istorija.-Gemma pavartė akis.-James ir keli kiti vaikinai dirba tokiam Charlie. Jis nusikaltėlis, daro blogus dalykus. Prieš metus jis pradingo iš Bradfordo ir nuo tada niekas nieko negirdėjo apie Davis.

-Davis?-išpūčiau akis.

-Taip, Charlie Davis, atrodo jo tokia pavardė, tiesa?-Gemma paklausė vaikinų ir šie palinksėjo.

-Jūs sušiktai juokaujat. Mano sesuo ištekėjus už Charlie Davis.