Always (1, 2, 3 sezonai)

"...and time can't be bought..."

Užrakinau mašiną ir grįžau į tuščią namą. Galbūt jis kiek per didelis mums su Troy. Reikėtų pasiūlyti Barbarai gyventi kartu.

Pasidariau arbatos ir atsisėdusi ant sofos po truputį ją gėriau.
Surinkau iki skausmo pažįstamą numerį ir klausiau pypsėjimo.

-Pasiilgau tavęs.-pasakė atsiliepusi.

-Kiek kartų sakiau, jog gali mane aplankyti?-nusijuokiau.-Aš taip pat.

-Su mielu noru, jei tik rasi, kas už mane prižiūrės klubą.-pasakė ir abi dar kartą nusijuokėme.

-Kaip reikalai Anglijoje?-paklausiau.

-Oras bjaurus, noriu atostogų.-atsiduso.

-Amanda, juk tu bosė. Gali bet kada pasiimti atostogas.-pasakiau.

-Galbūt. Norėčiau tave aplankyti. Nesimatėme du metus.-pasakė.

-Būtent. Kai būsi pasiruošusi, aš lauksiu.-nusišypsojau, nors ji to ir nematė.

-Neįsivaizduoju kaip tu viską ištveri. Per 2 metus man nepavyko pamiršti Niall, net neįsivaizduoju kaip sunku turėjo būti palikti viską.-pasakė.

-Atrodo, jog būčiau išvykusi vakar. O praėjo jau trys metai. Negaliu patikėti.-atsidusau.

-Beje, kaip Troy?-pasidomėjo.

-Nuostabiai. Šiuo metu jis pas Jessica.-pasakiau padėdama tuščią puodelį į kriauklę.

-Jessica? Alex, tu ir vėl rizikuoji savo gyvybe.

-Viskas bus gerai, tai paskutinis darbas.-stengiausi ją nuraminti.

-Tikiuosi..-pasakė.-Turiu eiti, pranešiu jei pavyks pasiimti atostogas. Myliu!

-Aš taip pat! Iki.-padėjau ragelį ir žvilgtelėjau į laikrodį.

6:07

Turiu dar begalę laiko.
Kritau į lovą ir užsistačiusi žadintuvą vienuoliktai valandai vakaro užmerkiau akis. Turiu pailsėti prieš šią naktį.

Pašokau iš lovos ir tankiai sumirksėjau. Apsidairiusi supratau, jog viskas buvo tik sapnas ir griuvau atgal į lovą. Patikrinau telefoną, kuriame nebuvo jokių pranešimų, todėl pažvelgiau į valandas.

10:43

Puiku.

Atsikėlusi nuėjau į dušą ir išsimaudžiau.
Išėjusi išsidžiovinau plaukus ir susirišau į aukštą kasą. Apsirengiau tamsius rūbus, su kuriais dažniausiai dirbu.
Pažvelgiau į laikrodį, kuris rodė beveik 12 nakties.
Visur uždariau langus ir užrakinau duris. Taip saugiau.
Surinkau Barbaros numerį ir pridėjau telefoną prie ausies.

-Būsiu už 20 minučių.-pasakiau jai nespėjus nieko ištarti ir padėjau ragelį.

Telefoną padėjau į stalčių ir užrakinusi namus išėjau.

-Šiek tiek bijau.-pasakė Barbara įlipusi.

-Aš taip pat.-atsisukau į ją.-Keista, jog tai paskutinis kartas, kai tai darome.

-Ką veiksim po to?-paklausė nusijuokdama.

-Neįsivaizduoju.-pasakiau užkurdama mašiną.

-Galėtum grįžti.-atsisukau į ją su klausiamu žvilgsniu.-Na, į Holmes Chapel. Jie tavęs tikrai pasiilgo.

-Pažadėjau sau niekada ten negrįžti. Kiekvieną naktį galvoju apie šio pažado sulaužymą, bet mane stabdo tai, jog tikriausiai kiekvienas iš jų daugiau ar mažiau pyksta ant manęs.-padariau staigų posūkį vos jo nepravažiuodama.