Always (1, 2, 3 sezonai)

"...even though I try..."

Alex

Šyptelėjau kelis kartus vis iš naujo ir iš naujo skaitydama vakar gautą Harry žinutę. Kad ir ką jis man yra padaręs, turiu pripažinti, jog jo iš tiesų pasiilgau. Man sunku miegoti, nežinau kaip daryti elementariausius dienos darbus be jo. Tai tiesiog keista.

-Kodėl šypsaisi?-šalia manęs ant lovos užkrito Barbara.

-Nes tikriausiai eisiu į pasimatymą.-atsukau jai žinutę.

-Negaliu patikėti, jog pas jį iš tikrųjų atsirado tiek drąsos.-nusikvatojo.

-Aš taip pat.-pritardama linktelėjau.-Manau jis norėjo tai pasakyti pas Louis ir El kieme, bet neišdrįso.-truktelėjau pečiais.

-Bet kokiu atveju, reikia džiaugtis, jog jis žengia pirmą žingsnį.-pasakė ji.

-Yeah, tikiuosi išsikapstysime iš šito mėšlo.-atsidusau.

-Jūs Stylesai. Visada išsikapstot.-nusišypsojo.

-Ar tikrai nieko tokio, jog su Troy likome pas tave nakvoti?-apsidairiau po kambarį.

-Ne, gali likti čia kiek nori ir kada nori. Juk žinai tai.-apsimestinai pyktelėjo ir nusijuokė.

-Manau šiandien laikas grįžti namo. Problemos neišsispręs, jei būsime skirtinguose galuose.-pasakiau atsistodama iš lovos.

-Tu teisi.-pritarė pasekdama mano pavyzdžiu.-Nagi, eime papusryčiauti, o vėliau paruošime tave pasimatymui.-suplojo rankomis.

-Puiku.-nusijuokiau.

Po kelių valandų jau buvau pradėjusi ruoštis, bet nė neįsivaizdavau ką turėčiau apsirengti. Dvejodama ar surinkti Harry numerį stebėjau telefono ekraną. Mano laimei, telefonas pats ėmė skambėti ir ekrane pasirodė Harry vardas.

-Klausau.-mano balsas nuskambėjo daug švelniau nei tikėjausi.

-Sveika, am...norėjau įsitikinti ar šiandienos planai tokie pat?-paklausė.

-Taip, viskas tas pats.-atsakiau šypteldama.

-Aš čia pagalvojau.-padarė trumpą pauzę.-Ar būtų labai blogai, jei Troy pasiimtume kartu?

-Ne, tai būtų netgi labai miela.-nusijuokiau.

-Oh, tuomet puiku.-nudžiugo jis.-Susitiksime šeštą.-atsisveikino.

-Harry.-sustabdžiau jį.-Kur mes važiuosime? Noriu žinoti, ką apsirengti.

-Oh, nesirūpink dėl to. Tu visada atrodai gražiai.-pasakė padėdamas ragelį.

Nusišypsojau ir įsidėjau telefoną į kišenę. Nukulniavusi iki svetainės radau ten žaidžiantį Troy ir Isaac.

-Troy, eime ruoštis.-pakviečiau jį ir jis atsisuko.

-Kur?-paklausė stodamasis.

-Tėtis kažkur mus vežasi.-ištiesiau jam ranką, bet jis sustojo.

-Nevažiuosiu.-papurtęs galvą jis grįžo prie Isaac.

-Paliksiu judu pasikalbėti.-Isaac pakilo nuo sofos ir išėjo į kiemą pas Barbara.

-Ar gali pasakyti man, kodėl ant jo pyksti?-paklausiau prisėsdama šalia.

-Nes jis nuolat tave skaudina.-sumurmėjo.

-Mane?-pakėliau antakius.-Nori pasakyti, visa ši neapykanta atsirado tik todėl, nes mes su tėčiu dažnai pykstamės?

-Kiekvieną kartą, kai tu verki, tai būna dėl tėčio. Pati sakei, jog vaikystėje jo nebuvo su mumis, o dabar jo vėl nėra.-piktai atšovė.

-Troy, tai nėra paprasta. Jis nebuvo su mumis, nes paprasčiausiai nieko apie tave nežinojo. O dabar jis yra ir jis stengiasi mus susigrąžinti.-švelniai atsakiau.